-Aš neišsigandau, gerai? - Ariana patraukė mano rankas nuo savo akių ir atsisuko į mane, turbūt tam kad nematytu Melanie.
-O aš žinau, kad išsigandai, - Aš patraukiau savo rankas arčiau savęs.
-Aš ne vaikas, Katheryn!
-Ar aš trugdau? Jeigu taip, gal galite išeit ginčytis kitur, nes... Na suprantat, - mes atsisukom i Mel ir jos veidas buvo pasikeitęs į normalų, be randų ir įbrežimų. Ji buvo graži, kaip ir jos mirties dieną.
-Labas Melanie, - Ariana išsidrąsinus pasisveikino su ją. Matėsi jog be subjauroto veido Ariana jos visiškai nebijo, nors ji yra kažkas daugiau, negu miręs žmogus, - mes atėjome su prašymu.
- Kokiu? - Melanie susirūpino ir greit nusisuko, ji negali ilgai išbūti graži.
- Ar kažkas atsitiko? - Ariana priėjo prie jos arčiau.
- Ariana... - aš ją sustabdžiau, nuo to, ką ji galejo pamatyti, - mums laikas.
- Bet mes net nepaklau...- aš ją atitraukiau kuo toliau nuo Mel ir nusivedžiau ją ko toliau, - ne dabar.
-Man reikia dabar! - ji surekė ir patraukė savo ranką toliau nuo manęs.
- Tu elgiesi kaip mažas vaikas, Ariana!
- o tu elgiesi kaip mano motina! - ji vėl surėkė ir aš pamačiau kaip jos veidas pasikeitė, ji prisiminė, jog yra mirus, ir niekad nepamatys jai svarbių žmonių, išskyrus Luke.
- Manau mums tikrai reikia eiti.... - pažvelgusi į ją, pamačiau kaip piktai ji į mane žiūri, - arba gal tiesiog aš išeisiu.
- Tu viską sugadinai. Tu sugadinai mano gyvenimą! - Ji pradėjo rėkt labai garsiai, bet aš nenorėjau to klausyti, todėl apsisukau ir išėjau, klausydamasi jos rėkimu, - Aš tavęs nekenčiu! Nenoriu tavęs matyt, bet dabar turėsiu matyt amžinai! Nekenčiu tavęs!!
Luke Hemmings Hudson
Kaip visad apžiūrinėjau namą, kad surasčiau bent kažką apie savo šeima. Vienintelė vieta kur nenuėjau, tai yra rūsys, tereik nueit ten, viską apžiūrėti ir grįšt, ten tikrai bus atsakymai.
Išsidrąsinęs nuėjau prie rūsio durų, jau ruošiausi jas atverti, bet išgirdau Arianos rėkimą. Nutariau pažiūrėt dėl ko ji taip pyksta ir užlipau laiptais į viršų.
- Nekenčiu tavęs!! - ji rėkė ir girdėjosi jog ji verkia, - Nenoriu tavęs matyti, bet... - Toliau negirdėjau ką ji rėkė, nes pro mane praėjo moteris, keista ir kažkur matyta. Ji manęs net nepastebėjo.
Girdėjau kaip Ariana verkia. Aš priėjau arčiau ir pamačiau ją susigūžusia ir verkiančia tarp durų į palėpę.
- Ariana? - Aš paklausiau ir priėjau dar arčiau,- Kodėl nemiegi?
- Išeik, ir kodėl to klausi, Kathe... - ji pakėlė akis ir suprato jog kalba ne su tuom žmogum, - Luke... - ji nusišypsojo ir atsistojo, - Atleisk kad aš taip atrodau... - Ji pasitvarkė savo plaukus ir nusivalė veidą.
- viskas gerai, Ariana. Bet jau laikas miegot. - aš nusišypsojau ir parodžiau į miegamojo duris. - Bet... Kodėl buvai palėpėje? Ir ant ko rėkei?
Ji susiraukė ir pažiūrėjo į mane kitokiu žvilgsniu.
- Man tiesiog trūksta miego... Labanakt, Luke... - ji nusišypsojo ir išėjo.
- mhm.... Aš dar nebuvau palėpėje... - pasakiau sau ir užėjau į palėpę.
Pažvelgiau į laikrodį ant sienos, buvo trečia nakties. Apsižvalgiau, ir supratau kad tokiu laiku čia lankytis nereikėtų. Aš greit išėjau ir uždariau duris už savęs.
Nuėjau į virtuvę ir vėl pamačiau tą moterį. Ji verkė. Gal ji kokia Arianos teta, ar kažkas panašaus...
- Ar jums viskas gerai? - aš paklausiau, visiškai pamiršdamas, jog name vaidenasi. Moteris atsisuko į mane ir išsigando, bet paskiau nusišypsojo. Ji linktelėjo ir išėjo. Nežinau kur, bet turbūt jos nepamatysiu daugiau.
Ariana Grande
Aš gulėjau ant lovos. Galvojau apie tai, kad Luke mano kad aš išprotėjusi. Bet mintis visad persijungia į tai, kaip stipriai nekenčiu Katheryn. Nuo lovos apsižvalgiau aplink kambarį. Pamačiau knygų lentyną, ten buvo daug senų knygų, gal viena iš jų padės su mano problema? Priėjau prie lentynų ištraukiau viena ant kurios parašyta "Forever And Ever. Happy Ending". Pagalvojau, jog ši knyga ne apie mane, bet tai buvo pasaką. Atsisėdau ant lovos krašto ir atsiverčiau ją. Ant jos buvo užrašyta "Su gimimo diena, Luke! - teta, Swift."
Kas ta Swift?
Atsivečiau kitą puslapį. Ten buvo berniukas, stovintis prie ribos, kitoje ribos pusėje buvo berniuko mama. Ji jo laukė.
Supratau šią knyga ir susigraudinau. Swift turbūt padovanojo šią knygą, lyg žinotu jog Luke mama mirs...
- Ką veiki Ariana? - Į kambarį įėjo Luke. Aš parodžiau knygą ir buvau apsiverkus.
-Ją tau padovanojo per tavo pirmąjį gimtadienį... Kažkokia Swift nelogiškai pagalvojo ir padovonojo knygą vaikui kuris net nemokėjo ištart žodžio "mama"
- Nes jos neturėjo, - jis grubiai atsake ir pagriebė knygą, pradėjo ją vartyt ir atsivertės puslpį, kur nupiešta riba, ir skirtinguose vienas prieš kitą stovitnys sūnus su mama, - ar tai galėtų reikšti, jog mano mama mirus? - jis atsuko į mane knyga su paveikslėlių. Aš nedrąsiai linktelėjau. Jis atsvertė puslapį atgal ir susiraukė, po to metė knygą į žemė, vėl ją pakėlė ir iš visų jėgų metė ją į sieną, - Swift yra įtariamoji mano mamos dingimo byloje. Ji man ne teta. Ji norėjo mane įsivaikint, bet seneliai neleido, - jis suspaudė savo kumščius ir pažvelgė į ant žemės gulinčią knygą, iš jos buvo kažkas iškritę. Jis greit pribėgo ir tai pakėlė ir atsuko į mane, tai buvo jo, jo mamos ir jo tėčio nuotrauka. Dėja jo mama buvo nusisukus. O tėtis žiūrėjo į kamerą. Jis susiraukė.
- Ar viskas gerai? - Nedrąsiai paklausiau aš.
-to negali būti... - jis dar labiau susinervino, - čia negaliu būti aš.
- Bet tai tu... Ši nuotrauka tavo knygoje.... - aš priėjau prie jo ir apkabinau jį.
- Šis vyras... Jis yra Swift vyras... Jis papirkinėjo mano senelius kad galėtu mane pasiimt... Dabar supratau kodėl... Jis mano tėvas... - jis vėl pažvelgė į nuotrauką, - o ji mirus...
- Kur jis dabar? - aš šiek tiek atsitraukiau laukdama atsakymo.
- Nežinau, - jis greit atsakė ir numėtė ant stalo nuotrauka, - laikas miegot.
Jis atsigulė į lovą, aš šalia. Jis išjungė stalinę lempa, kuri išjungia ir visą kitą.
-Beje, kodėl tavo teta virtuvėjė verkė? Kodel nepranešiai jog ji atvažious? - po šio klausimo aš sustingau, bet supratau, kad kadanors teks jam papasakot viską, ir jis pagaliau pamatė savo mama
- Nes ji neatvažiavo. Mano vios tetos gyvena toli nuo čia. Nežinau apie ką tu kalbi, - po šių žodžių jis atsikėlė ir įjungė stalinę lempą, - ar tikrai?
Taip, Luke. Prisimink kad čia vaidenasi...
Po šių žodžių jis tiesiog atsigulė ir neišjungė šviesos.
-ji buvo draugiška. Ji man nusišypsojo. - jis sukikeno, - ir man pasirodė, jog mačiau ją ankščiau.
- oh patikek, tu ją tikrai matei - tyliai sušnabždėjau aš.
- Ką?
- Eik miegot, Luke.
- Labanakt Ariana.
Aš nieko neatsakiau. Aš šiek tiek džiaugiausi jog jis elgiasi kaip ir ankščiau.
----------------------
TUC TUC ATSPĖKIT KAM NESIMIEGA IR KAS TIKĄ PARAŠĖ ILGIUASIA KADA NORS SAVO RAŠYTA DALĮ 5:00 NAKTIES?? OGI AŠ! TAI VA ŽINAU KAD RAŠAU DALIS LABAI RETAI BET KĄ PADARYSI AŠ NETINGIU TIK NAKTIMIS. Eh ir beje klausėt Katy Perry naują dainą?? ar ji jums patiko?? Ar ji gera?? OMG GURL NEPRADĖK. Aš nenormali fsio ate išsikraustau. Eh reiks šitą dalį ištrint nes aš nenormali BEJE AS PASIEKIAU 50 VOTE IR 500 PERŽIŪRŲ WYYY AČIŪKAS. LABIAUSIAI DĖKOJU SAVO KATEI (nors turiu šunį wtf) IR VIENAI KEBABEI RAGANAI KAD VERTĖ MANE RAŠYT
