2016 metai. Griuodžio 20 diena.
Lydia Grande
Aš čia jau lygiai dvejus metus. Pasiilgau savo sesers ir tėvų, bet kaip jie sake, jie manęs tikrai nepasiilgo.
Aš čia lyg sava, taip net nesijaučiau savo šeimoje. Bet aš tikrai noriu pamatyt bent savo seserį.
Šiandien vėl eisime medžiot demonų, pastaruoju metu mes labai dažnai tai darom, nes keistų būtybių mūsų mieste vis daugėja.
- Šiandiena eisime į tą seną namą kuriame niekas jau seniai negyvena. - Jace tik įėjąs į kambarį pranešė man žinią.
- nemanau kad jis tuščias. - pasakiau aš tyliai.
- kodėl taip manai? Gal nori patikrint?
- manau kad reikėtų.
Jis nusišypsojo ir išėjo. Aš pasiemiau daiktus ir pasekiau paskui jį.
Mes ėjome per tą gatvę ir pagaliau priėjome tą namą. Aš iškart pajaučiau kažkokią būtybę šiame name.
- čia tikrai kažkas yra. - Jace apžiūrinėjo namo išorę prieš einant į vidų.
- taip pat čia yra žmonių. - tyliai pasakiau aš.
-tie žmonės nėra pavojuje, jeigu jie čia gyvena. - Jace nusijuokė ir apsisuko eit atgal. - mes negalim įsilaužt į gyvenamą namą, eime.
Aš nejudėjau iš vietos, nes pastebėjau kažką labai pažįstamo... man atrodo aš pamačiau savo seserį.
-ne, mes turim ten nueit. - ištariau šiuos žodžius ir pasileidau bėgt į namą, greit atidariau duris ir įėjau į vidų.
Apsidairiau, viskas buvo labai keista... atrodė lyg aš čia buvau seniau...
Pamačiau praviras duris į rūrsį, ir manau kvaila būtų ten nenueit, tad ilgai negalvojus žengiau pirmus žingsnius į rūsį. Nusileidau žemyn ir prisiminiau, juk aš čia buvau tą pačią dieną, kai Jace ir kiti mane rado... Bet ką šitame name daro... Ariana?
Aš greit pasileidau bėgti iki durų, ir vos palietus duris, pabandžiau jas atidaryti, bet jos buvo užrakintos...
- Kas per nesąmonė? - tyliai ištariau ir nubėgau į pirmą pasitaikiusį kambarį, tai buvo virtuvė. Greit pribėgau prie ten esančių durų į lauką, bet jos taip pat užrakintos...
- Jau išeini? - išgirdau balsą už savęs, ir nespėjus atsisukt, kažkas stipriai trenkė man per galvą. - Tu dar nepasiruošus išeit.
----------------
Boom, nesitikėjot naujos dalies ane.
Sorriukas kad trumpa:((ir kad klaidų yraaa.
KITA DALIS PO METŲ AR DVIEJŲ, AČIŪ UŽ JŪSŲ KANTRYBĘ.
