Rubino pilies vaiduokliai

02

Baimė. Bejėgiškumo jausmas. Kaip dažnai galvoje įsivaizduojame įvairias situacijas ir ką darytume jose atsidūrę. Deja, net ir tūkstančiai panašių minčių neparuošia karčiai realybei. Stebint manęs link skubantį nepažįstamąjį, apleido visi kadaise sugalvoti scenarijai ir apsigynimo būdai. Širdžiai lipant iš krūtinės paleidau rankose laikytą krepšį. Šiam nukritus, pradėjau bėgti į priešingą pusę.

Deja, kaip ir buvo galima tikėtis, net mano didžiausios pastangos negalėjo prilygti platiems vyro žingsniams ir po kelių akimirkų pajutau mano riešą apsivejančius gniaužtus. Stipriai trūktelėta skausmingai atsitrenkiau į niekšo krūtinę. Jaučiau jo alumi prasmirdusį kvėpavimą. Nors pečių ilgio plaukai dengė dalį veido bruožų, galėjau matyti krauju pasruvusias akis bei siaurą randą, prasidedantį ties dešiniu antakiu ir, galiausiai, pradingstantį neprižiūrėtoje barzdoje.

─ Kur skubi? Vakar taip greitai pabėgai, net nespėjau pasisveikinti, ─ piktdžiugiškai nusišypsojo. Supratusi, kad kurį laiką buvau sustingusi iš baimės, kiek atsigavau ir beviltiškai pasimuisčiau. ─ Nereikia pykti. Tik noriu artimiau su tavimi susipažinti. Įsivaizduoju, kaip nuobodu gyventi šiame Dievo pamirštame kampe. Kaimiečiai nežino kaip elgtis su tokiomis dailiomis moterimis.

Jam teužteko vienos rankos, kad suimtus išlaikytų abu mano riešus. Kelis kartus trūktelėjau, bet tik pati susižeidžiau. Karštas delnas nusileido ant mano skruosto. Vis dar neketindama pasiduoti spjoviau į veidą. Bandymas buvo apgailėtinas ─ niekada nieko panašaus nesu dariusi ─ tačiau to nesitikėjęs vyras kiek pasimetė. Pasinaudojusi proga sugebėjau išsilaisvinti.

Žinojau, kad pabėgti nepavyks, tad pamėginau trenkti. Jis tik ir vėl be didelių pastangų sugavo mano riešus. Spyris taip pat nepadėjo ─ kojos susipainiojo ilgoje suknelėje. Netikėtai buvau apsukta ir pajutau kaklą suspaudžiančius pirštus.

─ Kokia neišauklėta, ─ caktelėjo liežuviu. ─ Atrodo per daug tikėjausi iš paprastos kaimietės. Grožis dar ne viskas. Nors, aišku, geriau nei nieko. ─ Jo purvinoms letenoms nusileidus prie mano krūtų, akyse ėmė kauptis ašaros. Niekada gyvenime nesijaučiau tokia pažeminta ir išsigandusi.

─ Tavo vietoje to nedaryčiau, ─ netikėtai po niekšo kaklu buvo pakišti saulėje blizgantys ašmenys. Per grumtynes ir mano garsius širdies dūžius net neišgirdau naujo atvykėlio žingsnių. Sprendžiant iš agresoriaus sustingusios laikysenos, šis taip pat nemenkai sutriko. Deja, trumpos tylos metu mano protas tebekūrė baisiausius scenarijus. Kas jei tai du bendražygiai iš smuklės? Nesugebėjau susitvarkyti su juo vienu, bijojau net pagalvoti, ką su manimi padarytų tryse. Laimei, pajautus mane paleidžiančias rankas įsižiebė nedidelė vilties liepsnelė.

Sukaupusi visą drąsą žengtelėjau pirmyn ir apsisukau. Užpuolikas vis dar nenuleido nuo manęs savo paraudusių akių, bet jo visas kūnas tarsi suakmenėjo. Po smakru tebesiilsintį kalaviją laikė dailiais žiedais puošta ranka. Ginklo savininkas dėvėjo ilgą, lengvą apsiaustą, padabintą pilkšvos spalvos kailio apykakle. Po ja slėpėsi dalis man neįžiūrimos sagės. Vyro kojas saugojo aukšti auliniai batai skirti ilgoms kelionėms tankiame miške. Tamsios garbanos judėjo vėlyvos vasaros vėjyje. Ir jeigu kardas neįrodė, koks nepatenkintas jis buvo, įtemptas žandikaulis ir suraukti antakiai leido tai puikiai suprasti.

─ Ar mama nemokė, kad negalima šitaip elgtis su merginomis? ─ paklausė. Žemame balse slėpėsi pykčio gaidelė. Tuo tarpu sustingęs priešininkas nesugebėjo nei burnos praverti. Kaskart nurijus seiles ir odai susilietus su aštriais ašmenimis, tik nežymiai pasilenkdavo atgal, bet jo kaklą ir vėl akimirksniu pasivydavo šaltas metalas. Išbalusiame veide keitėsi skirtingos emocijos: įniršis, nepasitenkinimas, baimė.

─ Atleisk, ─ netikėtai pasigirdo dar vienas balsas. Adrenalinui tebekursuojant po mano kūną menkai krūptelėjau ir apkabinau save rankomis. Nuo neaukšto medžio šakos nušoko antras vyras. Rankose matėsi dailios gamybos lankas. Ant nugaros, kurią dengė panašus į jo bendražygio apsiaustas, kybojo odinė strėlinė. ─ Mano brolis išvydęs neteisybę greitai praranda savikontrolę. Tikras didvyris ir džentelmenas.