8

1 0 0
                                    

Semas pav.

- Oj užjaučiu tave, bočiuli,- vis dar besijuokdamas, atsisėdo Bilas,- su ja nuobodu nebus.
- Ateis laikas pamils mane, - atsidusau.
- Bet tu tuom tikras? Čia rimtas sprendimas,- pasidomėjo Adamas.
- O kodėl tavo manymu aš jos nepaleidžiu?
- Tau ji patinka?- pakėles vieną antakį Bilas, gurkštelėjo viskio.
- Nežinau. Tiesiog nuo pat pradžių ji mane siutina, bet tuo pačiu noriu ją matyti kasdieną.
- Bene mano bičiulis įsimylėjo?- nusijuokė Adamas.
- Nejuokauk,- prunkštelėjau,- labiau tai trauka pasigukdyti ją į lovą.

Emily pav

Žvelgiau į savo atvaizdą veidrodyje ir vis svarsčiau, ar tai tikrai geras sprendimas. Juk vis dėl to tai visam gyvenime. O šios vestuvės toli gražu nepriminė mano svajonių vestuvių. Vilkėjau aptempta balta suknelę, kurios priekis buvo vos iki kelių, o galas pailgintas ligi pat žemės. Rankas dengė nėriniuotos rankovės, o nugaroje puikavosi milžiniška iškirptė. Liusi baiginejo tvarkyti mano plaukus, šiandien jos nusprendė man surišti tvarkinga kuodelį, paliekant kelias sruogas, palaidas. O Viki dažydama mane, vis kalbėjo kaip negali patikėti, kad Semas pasiūlė man už jo tekėti, kad aš išvis sutikau. Jos abi sutarė, kad tai tikra staigmena, mat mudu pykomes visada kaip katė su šunimi. Bet man atrodė viskas taip toli, nieko aplink save nemačiau tik savo atvaizdą.
Galiausiai baigus ruošti, nužingsniavome sodo link, kur mūsų jau laukė kitų gaujų nariai ir krištatevio siųstas kunigas. Semas stovėjo šalia kunigo, vilkėdamas juoda kaip anglis kostiumą, po jais šviete balti marškiniai, ant kaklo puikavosi auksinė grandinėlė. Išvydęs mane šyptelėjo, nesidrovint nužvelgdamas mane. Atsistojus priešais jį giliai įkvėpiau. Kunigui pradėjus ceremonija, pajutau kaip kojos ėmė linkti, tad tvirčiau įsikibau savo būsimam vyrui į parankę.
- Panelė Emily Desantos, ar sutinkate tekėti už Semo Sovandolo?
Kunigui ištarus šiuos žodžius, visų žvilgsniai susmigo į mano kūną, pažvelgusi į Semą atsidusau.
- Taip.
- Pone Semai Sovandolo, ar sutinkate imti į žmonas Emily Desantos?
- Taip,- nei kiek nesvarstydamas atsakė vaikinas. Tuomet Bilas mums į rankas padavė po peiliuką su gaujos inicialais. Padėję santuokos liudijimas, priešais mus pasitraukė. Abu vienu pjūvių persipjove delnus, užlašinome kraują ant sutarties. O vietoj parašų padėdami kruvinus pirštų antspaudus. Tuomet prie mūsų priėjęs taturuotojas padarė žiedus. Viskam baigus pasigirdo plojimai.
- Galite pabučiuoti nuotaką, ponaiti,- kunigas su šypsena veide, uždėjo ranką ant Semo peties. Jis pažvelges į mane, lėtai prisiartino. Suėmusi delnais jo veidą, pati pabučiavau jį, kas ne tik jį, bet ir svečius nustebino. Po ceremonijos, šventė tęsėsi, nesupratau kaip Semas per parą sugebėjo surengti, tikrai stulbinamą šventė. Visi ėjo sveikinti mūsų, o aš dirbtinai vis šypsojausi, kad jau įskaudo žandikaulį. Galiausiai atėjo metas sušokti jaunikių valsą.
- Šiandien atrodai stulbinamai,- mums šokant, sušnibždėjo vaikinas.
- Ačiū.
- Dabar esi mano namų ir būstinės ponia, kas mano tas tavo.
- Man nereikia nieko,- prisivertusi pažvelgti į jį šaltai atkirtau,- gyvensiu kaip gyvenus. Nemanyk, kad dabar būsiu tavo žaisliukas.
- Emily, tu negali čia gyventi, turime namus, daug lengviau bus jei pasistengsime sutarti.
Jam tai ištarus pajutau kaip jo nugarą švelniai ėme keliauti mano apnuoginta nugara, pirmyn ir atgal, kas, nors ir sunku pripažinti, man patiko. Atsidususi padėjau jam ant krūtinės galvą.
- Ačiū,- sušnabždėjau.
- Emily man dėkoja?- nusijuokė vaikinas.
- Pasidžiauk kol gali,- atkirtusi, vėl pažvelgiau jam į akis.
Staiga muzika nutilo, į salę sugužejo apsauga. Abu atsitraukę apsižvalgem, vienam apsauginiui pasakius, kad turime svečių, išsitraukiau paslėptą ginklą.
- Tu rimtai?- pažvelgęs į mano rankose esantį ginklą, piktinosi Semas.
- Kad sutikau tekėti už tavęs, tai nereiškia, kad pamiršau savo saugumą.
- Dabar mano pareiga tave apsaugoti.
- Pati galiu savimi pasirūpinti,- atkirtusi, pažvelgiau į terasos duris, prie kurių jau stovėjo mano tėvai su gaujos nariais.
- Emily?!- nužvelgusi viska aplink, piktinosi tėvas,- ką tu po velniais padarei?
- Tai ką reikėjo, tėve.
Išgirdę mano kreipinį visų akys susmigo į mane, tik Adamą, Bilas ir Semas stovėjo kaip stovėję, tarsi pasiruošę kovai.
- Tuoj pat, nešk savo subine į automobilį, mes išvykstame,- mostelėjęs ginklu į išėjimą, paliepė tėvas.
- Tai neįmanoma,- prabilo Adamas, - jie jau susituokė, pagal visus įstatymus.
- Puiku, tuomet tai ištaisysime,- atšovęs, nusitaikė į Semą.
- Turėsi pirma nužudyti mane,- užstojusi vaikiną, nusitaikiau į jį.
- Emily,- aiktelėjo mama,- jis tavo tėvas.
- O jis mano vyras.
- Nedaryk nesąmonių, dukrelė. Nereikia pralieti kraujo, tu ne tokia, kaip tavo tėvas ar visi šie žmonės.
- Ar tikrai, mamą?- nusijuokiau,- pamiršai dėl ko pirmą kartą jis tave sumušo kaip eilinę kekšę, kuriomis jis prekiauja ir naudojasi savo malonumui?
- Emily!!!!- suriko mama.
- Ką? Nepatinka tiesa? Aš būtent tokia, ir žinai ką? Man tai patinka. Aš nužudžiau Teo ir dar kartą tai mielai padarysiu, tik šįkart jį,- pažvelgiau į tėvą,- tu nieko negali padaryti, tėve, tad nešdinkis.
- Tu skelbi karą su savo šeima?- piktinosi tėvas.
- Šeima?- nusijuokiau, - dabar jau jie mano šeima? Kaip tavo nuomonės greitai keičiasi. Sakiau susigražinsi mane lavonmaiši, tai štai nušauk mudu ir turėsi vėl savo dukrelę su savimi.
Tėvas iškėlęs ginklą nusitaikė į mane, o aš vis dar laikiau nusitaikiusi į jį. Mačiau kaip jo rankos drebėjo, o akyse kaupėsi ašaros. Pirmą sykį mačiau jį tokį pažeidžiamą.
- Rodžeri, Emily, nusiramino, po velniais!- atsistojusi tarp mudviejų, mama suriko,- Rodžeri, ji mūsų dukra, tavo spindulėlis.
- Nėra reikalo dabar karščiuotis, jie savo noru abu susituokė, tad gal eime ramei pasikalbėti į kabinetą?- prabilo Adamas.
- Tu teisus,- prabilo Semas,- viską aptarsime. Mieloji, nuleisk ginklą, vis dėl to čia tavo tėvai.
Piktai pažvelgiau į vaikiną už savęs, tuomet į savo tėvus. Tėvas lėtai nuleidęs ginklą, paslėpė jį, paimdamas mamą už rankos.
- Eime.
Taip pat paslėpusi ginklą, nusekiau paskui Adamą, prieš tai paprašydama Bilo nuraminti svečius ir tęsti šventė. Nors viduje viriau iš pykčio, o nuovargis jau pradėjo imti savo.

Uždraustas vaisiusWhere stories live. Discover now