Uždraustas vaisius

9

Padariusi mamai kavos, o vyrams įpylusi viskio su ledukais, sau taip pat įsipyliau viskio. Nujaučiu, kad pokalbis nebus iš maloniausių. Visi susėdę aplink Semo stalą, susižvalgėme, apsauginiai stovėjo tarsi pasiruošę kovai, visų rankos siekė ginklų.
- Taigi, - prabilo Semas,- mūsų santuoka yra abipusių sutrikimu, tad nemanau, kad reiktų jums dėl kažko jaudintis, pone Desantos.
- Aš taip nemanau,- šaltai prabilo tėvas, nenuleisdamas nuo manęs akių,- metai.
- Metai?- sutrikau.
- Duodu jums metus įrodyti man, kad ši santuoka nėra fiktivi ir tai nėra tavo kaprizų rezultatas.
- Kaprizų?- sarkastiškai nusijuokiau,- santuoka iki mirties tu vadini kaprizų rezultatu?
- Pažįstu tave, Emily. Tu kaip aš, mudu abu žinome, kad tai tiesa.
- Tu teisus, esu tokia kaip tu,- sukiodama ledukus, stiklinėje susimąsčiau,- galėčiau dabar pat, tave nužudyti ir nieko nepajusti...
- Taip pat jauteisi atimdama gyvybę Teo?- pertraukė mane jis.
- Ką?- užsidenge burną mama,- pasakyk, Emily, kad tai ne tiesa.
- Visų pirma aš gyniau savo draugės, čia yra labai didelis skirtumas. Visų antra jis pats pasirinko, jau seniai, pasirinkdamas gaują, o ne mūsų meilę. Bet taip tu teisus, jį nušovus miegu ramei.
- Kodėl negalėjai gyventi kaip žadėjai?- įsiterpė mama,- mes visą gyvenimą tave saugojom nuo to, mieloji. O tu mums melavai.
- Nes pamilau vyrą, kuris leido būti savimi, nevarže manęs,- atsistojusi, priėjau prie Semo ir įsikibau į jo parankę,- tad susitaikykit su mano pasirinkimu. O jei ne, kur yra išėjimas, patys rasit.
- Metai,- atsistojęs tėvas, piktai sugrumojo pirštu mums prieš akis,- tiek laiko jums duodu, jei man įrodysite aš judu palaiminsiu, o jei ne, nedvejodamas nušausiu tave Semai, o tu panelyte grįši namo, kur tau ir vieta.
Tuomet vienu gurkšniu išgėręs viskį, čiupo mamą už rankos ir išėjo. Staigiai atsitraukusi nuo Semo, giliai atsidusau. Visi tylėjome, apsauga atsiprašiusi paliko mus tris vienus. Adamui kažkas paskambino, tad netrukus ir jis atsiprašęs išėjo. Likus dviese su Semu, abu susėdome vienas prieš kitą, nenuleisdami akių vienas nuo kito.
- O tu įgudus melage,- prabilo jis.
- Per tuos kelis mėnesius, gerai išmokei.
- Tu supranti, kad turėsime gyventi kartu? Nebegali čia gyventi ir dirbti.
- Siūlai man būti tavo namų šeimininkė? Ne ačiū.
- Ten mūsų namai, Emily,- trenkė į stalą jis,- neleisiu savo žmonai dirbti bare, o tuo labiau šokti, kitiems vyrams.
- Gerai, nedirbsiu, bet nuo gaujos neatsiribosiu, dabar tai ir mano gauja ir noriu 100% dalyvauti jos veikloje, net jei ir grės man pavojus.
- Negalėsiu dirbti, kai reikės saugoti ir tave.
- Pati sugebu apsisaugoti,- atšovusi atsistojau ir nuėjau išėjimo link. Bet greitai buvau priremta nugara į jas.
- Žinai, kad tavo charakteris erzinantis,- įsirėmes rankomis man iš šonų, sušnibždėjo.
- Pats pasirinkai tokia gyvenimo partnerę,- mirktelėjau jam.
- Žinau ir nesigailiu,- pasilenkė truputį arčiau manęs,- varai mane iš proto, Emily Sovandolo.
Išgirdusi kaip jis į mane kreipėsi, užsimerkusi, giliai įkvėpiau. Prireiks laiko priprasti prie visko.
- Jaučiuosi pavargusi, galiu eiti prigulti?- atsimerkusi pasidomėjau.
- Važiuojame namo, mažute,- pirštų galais nubraukes man nuo veido, vieną užkritusia sruogą, šyptelėjo,- nuo šiol gyvensi su manimi, bet leisiu atvykti čia kada tik noresi ar net pasimatyti su Ana ir Bone.
- Tikrai?- nustebau.
- Taip, nenoriu, kad jaustumeisi kalinė, nebesi mano darbuotoja. Eime, pranešim svečiams, kad išvykstame.
- Eime,- nuleidusi akis, nusekiau paskui jį. Atsisveikinus su visais svečiais, susirinkome mano visus daiktus. Tuomet tyloje grįžome į jo namus. Nustebau pamačiusi jaukią medinį namą ant ežero kranto.
- Čia tavo namai?- nustebau išlipusi iš automobilio.
- Taip, man patinka ramybę ir privatumas, - paėmes lagaminus, nuėjome namo link. Vos įėjus mano nuostabai mūsų nepasitiko jokios tarnaitės, kas man labai patiko. Niekada nenorėjau, kad už mane viską darytų kiti.
Vos įėjus išvydau milžiniška prieškambarį, tuomet iškart galėjai patekti į jaukią, rastinio namelio stiliaus svetainę, kuriai visą jaukumą pridavė milžiniškas židinys ir baltas kilimas, po sofomis ir medinių rėmu, stikliniu staliuku. Kaip bebūtų keista visuose namuose puikavosi vazonines gėlės, net prieškambaryje prie įėjimo stovėjo pora nedidelių vazonų. Visa tai nė iš tolo nepriminė Semo kurį pažįstu.
- Ką manai?- man už nugaros stovintis, vaikinas pasidomėjo.
- Čia labai jauku.
- Eime parodysiu tavo kambarį,- praėjęs pro mane, nuėjo medinių, suktų laiptų link, kurie stovėjo beveik svetainės viduryje. Antrame aukšte buvo vos keliatas durų, už kurių buvo atskiros vonios, svečių kambarys ir mudviejų miegamieji. Įėjus į savo kambarį nustebau. Jis tikrai ilgai stebėjo mane. Viskas priminė, mano kambarį pas Aną ir Adamą. Sienos buvo baltos, viduryje stovėjo kreminės spalvos lovą su baltais patalais, iš šonų stovėjo naktiniai staliukai. Priešais lovą stovėjo milžiniškas kosmetinis stalas, vieną sieną nepavadinčiau siena, tai buvo vienas milžiniškas langas su įėjimu į balkoną, kuriame matėsi kavos staliukas su supamu kreslu ir stovu su gėlėmis. Jam tikrai patinka gėlės. Pastebėjusi, kad nėra spintos sutrikau.
- O kur spinta?
- Eime,- parodęs į kreminės duris, kurias tik dabar pamačiau, pravėre jas. Įėjusi net aiktelėjau. Tai buvo didžiulis kambarys spinta, su sieniniu veidrodžiu ir paminkštintu krėslu viduryje. Išvydusi kitas duris pravėriau jas. Iškart patekau į kitą, beveik įdentiška kambarį manajam, tik visur vyravo ruda ir balta spalva, bei nestovėjo kosmetinio staliuko.
- Čia po kol kas tik mano kambarys. Spinta turėsime sujungta.
- Supratau,- peržvelgusi visą kambarį dar kartelį, grįžau į savo kambarį.
- Čia tikrai gražu, bet nemanau, kad man prireiks tokios spintos,- nusijuokiau.
- Nesijaudink, tikrai prireiks. Rytoj atvažiuos Viki su Liusi bei Bone ir galėsite važiuoti apsipirkti.
- O kur tu būsi?
- Turėsiu sutvarkyti kelis formalumus dėl mūsų santuokos su krikštatėviu.
- Supratau,- linktelėjau,- norėčiau persirengti, su šia suknele nelabai patogu.
- Gerai, aš pakursiu židinį, laukiu tavęs apačioje. Turime aptarti kelias taisykles.
- Gerai.
Jam išėjus atsidusau. Na štai prasideda mano santuokinis gyvenimas. Viskas taip greitai pasikeitė, dar neseniai maniau, kad niekada nebūsiu kažkieno žmona, o dabar esu žmona to kurio nekenčiu, kuris mane pagrobė ir laiko savo nuosavybė.