Adelaidė gyveno gražiame name prie jūros Norvegijoje, kartu su savo šeima. Ji buvo vienintelę dukrelė šeimoje, tėvai ją labai mylėjo. Kartu jie leisdavo laiką, eidavo pasivaikščioti, keliaudavo, žaisdavo kieme ir palaikė gerą ryšį. Adelaidei suėjus dešimt metų, tėvai pradėjo dėl įvairiausių smulkmenų pyktis. Mergaitė nebuvo dėl to labai laiminga...
Ji verkdavo naktimis pasislėpus kambaryje po kaldra ir melsdamasi Dievui, kad tėvai nesipyktų. Gražų šeštadienio rytą, atsikėlusi mergaitė nubėgo į virtuvę pažiūrėti ką mama gamina. Kaip visada tai buvo jos mylimiausi blyneliai su šokoladu. Adelaidė patyliukais mamos paklausė,-Mamytę, kodėl tu su tėtuku tiek daug pykstatės? Ar aš kažką blogo padariau? Mama jai atsakė,-Brangute, tu nieko blogo nepadarei, mes su tėtuku tik biški nesutariame, nesijaudink viskas gerai. Po kelių minučių į kambarį užeina tėtis. Adelaidė apsidžiaugusi nubėga jo apsikabinti, tėtis ją pasiėma ant rankų ir užsikelia. Pradeda lakstyti kartu po kambarį ir sakydamas " lėktuvas atskrenda". Mama žiūrėdama atrodo laiminga, bet kažkas vistiek blogai... Visiems papusryčiavus į namų duris pasigirsta skambutis, mama nubėga jų atidaryti, o ten stovi vyriškis.
VOUS LISEZ
Tėviška meilė
AléatoireŠi istorija yra apie merginą, kuri patyrė tėvų skyrybas ir apie tai kaip tėvo meilė jai keičiasi.
