Everything is for the list

Pirma dalis.

1 dalis

Paskutiniai metai. Turiu daug reikalų. Mokyklos koridorius pilnas ir visi rėkauja kaip išprotėję,o dar galvojau pasiilgsiu šios skylės. Ari mojavo man iš visų jėgų, kad sugebėčiau ją pamatyti per visą šią minią. Misija. Įveikti minią iki Arijos. Įkvėpiau ir pradėjau brautis. Per dvi minutes neįveikus nė metro pradėjo rėkt."Vemsiu, skubiai traukitės" Visi greit prasiskyrė ir praleido mane. Priėjus Arijaną atsisukau atgal ir sukišau pirštą į gerklę. Neapsivėmiau ačiū Dievui, bet melodramiškai nusižiopčiojau. Visi grįžo prie spurdėjimo.

-Gi paskutiniai metai, Leisk man išsišokt.- Ari pažiūrėjo į mane ir nuėjo. Pasivijau ją ir ėjau su ja.

-Tai kaip tavo sąrašas, kurį kuriai visą vasarą?-Iš kuprinės išsitraukiau suglamžytą popieriaus gabalą. Ari pasiėmus jį į rankas peržvelgė.

-Kai kurie, keista, bet įmanomi, bet nevisi.- Ari atidavė man mano sąrašą ir mes nuėjome į anglų.

Anglų mokytojas ilgai i nuobodžiai sveikinosi su mumis ir pasakojo šių metų programą, kol mes su Ari žymėjomės kaip įvykdyti mano sąrašą. Sąraše kolkas yra 12 nurodymų ir dar nesu dėl visų tikra, bet nieko baisaus jame nėra, tad nieko nesiruošiu trinti, bet pridėti nesilaikysiu. Pamokai pasibaigus mes nuėjome į rūbinę, persirengti kūno kultūrai. Su šia pamoka turiu įvykdyti 7 punktą. Patekti į tinklinio komandą, tam, kad gaučiau stipendiją. Prieš 2 metus buvau viena geriausių tinklininkių, mane kvietė į mokyklą kurioje jau būčiau gavusi stipendiją kaip tinklininkė, bet aš susirgau, o poto dar ir susižalojau koją. Tad mano tinklinio gabumai kiek panykę. Šį kūno kultūros pamoką man pirmą po 2 metų, tad manau pažiūrėt ką moku. Neprasidėjus pamokai mes su Ari nuėjom į salė ir pradėjom dirbti. Paėmiau kamuolį ir sukau jį savo rankose. Apžiūrėjau savo kūną ir išmečiau kamuolį į orą, bet jo neatmušiau. Nežinau kas man nutiko, bet aš tiesiog negaliu iškelt rankų. Užsikirtau.

-Viskas gerai tu gali, duok aš išmesiu,- Ari priėjo ir paėmė kamuolį kuris gulėjo šalia mano kojų. Pakėliau akis į ją ir laukiau padavimo. Ji paprastai metė iš viršaus ir aš pakėliau akis ir pagavau akį.

-Atsiprašau,- Paspyriau kamuolį Arijai ir ji metė dar kartą. Iškėliau rankas, bet vis tiek nebuvo jokio progreso. Susinervavau ir pradėjau rėkti. Suėmiau už galvos ir atsiklaupiau. Ari pribėgo ir pradėjo supuoti mane savo rankose. Po kiek laiko suskambo skambutis ir į salę įėjo mokytojas.

-Viskas gerai?-Pajaučiau kaip Ari linktelėjo ir pasigirdo į salę įeinančių mokinių žingsniai. Atsistojau ir nusišypsojau Arijai ir tada atsisukau į mokytoją ir greit nusukau žvilgsnį. Sustojome į vieną eilę ir laukėme nurodymų. Po kiek laiko pradėjome visi apšilinėti ir praktikuotis gimnastiką. Aš pasiėmiau lanką ir įlindau į jį. Pradėjau jį sukti aplink save. Akyse pasimatė virvė. Pamečiau lanką ir visi į mane sužiuro, nes aš buvau vienintelė jau pradėjus dirbti. Nusišypsojau ir pasiėmus lanką toliau bandžiau jį sukti. Priderinus kvėpavimą viskas buvo labai gerai. Pasidėjau lanką ir pasiėmiau krepšinio kamuolį ir mečiau į krepšį, keistą, bet pataikiau. Mečiau dar kartą ir man vėl pavyko. Kodėl su krepšiniu pavyksta, o su tinkliniu negali? Pasiėmiau tinklinio kamuolį ir mečiau jį į sieną. Jis atsimušė ir aš atmušiau kamuolį, bet nepataikiau į sieną, netgi. Bet sugebėjau atmušti kamuolį, tai jau progresas. Vis bandžiau ir bandžiau, bet vis neužtekdavo jėgų atmušti iki sienos. Prie manęs priėjo mokytojas ir stebėjo kaip aš bandau kuo stipriau atmušti kamuolį.

-Tau pavyks, tik reikia daugiau praktikuotis,- mokytojas mane padrąsino, bet aš savim netikėjau taip kaip jis tikėjo.

-Ne, Man nepavyks, aš negaliu normaliai atmušti kamuolio, sugebu tik jį išmesti. Aš nieko nepasieksiu su tokia jėgą.Aš...-Apsidariau ir pamačiau kaip visi sustabdę darbus mane stebi. Turbūt labai garsiai šnekėjau. Suklupau ir pradėjau kūkčioti sau į delnus.

-Neliepiau sustot,- Mokytojas užkaukė per visą salę ir pasigirdo kamuolių dunksėjimas, riedėjimas, bei kitų instrumentų leidžiamas garsas. Mokytojas priėjo prie manęs ir paglostė man nugarą. Iškart pakėliau akis ir pažiūrėjau išsigandus į jį. Jis buvo jaunas, tikrai gražus ir stiprus. Mes su Ari dažnai jį nešvankiai apšnekėdavom, todėl man dabar buvo nejauku jausti jo prisilietimą prie manęs.- Atleisk,-Jis patraukė ranką ir tiesiog žiūrėjo į mane.- Nesustok bandžius, neleisk viskam tavęs sunaikinti, neleisk sugriauti tavo kėslų ir svajonių, aš tikiu, kad tu gali.-Jis nusišypso ir vėl palietęs mane nueina. Pradedu apmąstyti jo žodžius. Likusią pamokos dalį tiesiog galvoju ir spardau kamuolį. Grįžtu su Ari į rūbinę.

-O jei aš paprašyčiau, kad treneris mane pamokytų, jis juk mane beveik visko išmokė, gali permokyti iš naujo. Juk jis tai moka geriausiai. Aš manau jis neatsisakytų.- Nudžiungu. Pažiūriu į Ari ir laukiu kol ji pateiks savo atsakymą.

-Aš nežinau, ar tau nebus nejauku, pasilikti su juo po pamokų, kai mokykloje dažnai nieko nebūna? Dar žiūrint kada jis galės. Mes juk taip apie jį galvojame. Jis kur karštas ir nemanau, kad kitoks kaip kiti jauni vyrai. O ko jie nori daugiausiai? Sekso. Aš nežinau.- Ari susirūpinus žiūri į mane ir tiesiog stebi.

-Jei tik to, tai bus įvykdytas lašelis antro punkto, tiesa?- Aš nusišypsojau jai ir nuėjau persirengti. Persirengiau, susišukavau plaukus, susitvarkiau makiažą, ir išėjau iš rūbinės su Ari. Pamokos netruko taip ilgai, nes visą laiką tik ir galvojau kaip noriu, kad treneris man padėtų. Tai būtų pats geriausias dalykas, jeigu jis sutiktų, Aš gi jam manau galėčiau sutikti. Viskas tik dėl komandos. Aš turiu laiko iki Lapkričio, nes tada vyksta paskutinis atrankos į mokyklos tinklinio komandą. Tad laiko nedaug reikia tai daryti kuo greičiau. Baigusis paskutiniai pamokai, Geografijai, pasakiau Ari, kad turiu reikalų ir paprašiau, kad ji manęs palauktų mašinoje. Ari sutikus nuėjo. Nubėgau iki trenerio kabineto prie salė ir merginų rūbinės. Pasituksenau ir išgirdau jo balsą. „Užeikit, prašau." . Niekada nemaniau, kad jo balsas toks gražus, pažvelgiau į jo nebe sportinę aprangą ir šyptelėjau sau. Kaip mes su Ari ir manėme, jis tikrai valgo stilių pusryčiams.

-Sofija? Kokie vėjai tave atpūtė?- Treneris pakėlė akis nuo stalo ir įsistebeilijo į mane. Aš pamečiau liežuvį ir tiesiog ieškojau jo,-Sofija?

-Sofii, tiesiog Sofii.- Nusišypsojau treneriui ,- Treneri,..

-Triston, Vadink mane tiesiog Triston, arba kaip nori.- Jis sukikeno ir aš apšalau. Jo kikenimas turėtų būti užrašytas ant eifelio bokšto viršūnės su didelėm ryškiom raidėm. Grįžus į pasaulį, tęsiau savo užduotį.

-Triston, Norėjau paklausti, Ar tu galėtum man padėti patekti į tinklinio komandą?-Triston šypsojosi žiūrėdamas į man giliai į akis.

-Na, žiūrint ką reiškia „Padėti"?-Treneris žiūrėjo į savo popierius ant stalo.

-Padėti man vėl išmokti žaisti,-Pažiūrėjau į jį ir jau nujaučiau, kad jis nesutiks, nes jis vis iš manęs juokiasi. Tiesiog apsisukau ir išėjau.

-Sofii!- Treneris sušuko ir aš atsisukau.- Aš sutinku. Aš galiu tau padėti. Aš laisvas beveik visada, išskyrus trečiadienius. Kaip tau planas, jeigu aš tave rytoj pasiimčiau 17 valandą kai važiuosiu iš darbo?-Aš buvau tiesiog išsižiojus, dar numerio paprašys tai garantuotai pasimylėt norės. Aš palinksėjau ir ruošiausi išeiti. –Nenorėtum duoti man savo numerio, jei pasikeistų planai?-Prunkšteliu sau po nosimi, bet esu tikra, kad jis girdėjo. Atsisukau ir pasiėmusi bet kurį lapelį nuo jo stalo užrašiau savo numerį. Nuostabu.

-Ačiū,- nusišypsojau jam ir išėjau iš jo kabineto, vėliau ir iš mokyklos. Prie mašinos stovėjo Arii ir rūkė. Pribėgau prie mašinos ir atsisėdau į mašiną. Ari baigė savo cigaretę ir atsisėdo į mašiną.

-Tu jo paprašei, tiesa?-Paklausė ji ir aš pradėjau juoktis.- jis sutiko,- Ari sau sumurmėjo ir mes su garsia muzika išvažiavom namo. Ari užsuko pas mane ir mes ilgą vakarą šnekėjome apie mano sąrašą ir Trenerį Triston.

*

Taigi tokia pirma dalis. Nežinau ar tęst, tai... jums spręst. 

Nuomonių, ačiū.