Pretty Little Liars (Istorija Lietuviškai) By E**

1B

-Man patinka šie akiniai. Kiek?- paklausė Mona
-350,- nusišypsojau. Apsisukus pamačiau Spencer.- Tuoj grįšiu.-pasakiau pardaėjui. Jis man nusišypsojo. Nuėjau pas Spencer.- Negaliu patikėti Spencer Hastings rado laiko apsipikinėti.-Ji nusijuokė.- Atlieki praktiką pas merą, mokaisi Holise ir remontuoji savo svirną, o laisvalaiki leidi Twiteryje ir Facebooke.
- Juk pažysti mane, man nepatinka sėdėti be darbo. Tai vadinama vasaros atostogomis.- Spencer tai pasakius aš nusišypsojau. – O tu turbūt atostogas praleidi besidegindama ir apsipirkinėdama.- tarp mūsų vyravo nejauki tyla,- Ar skaitei šiandien laikraštį?
- Taip, ji dingusi, bet jos pilna visur.- pasakiau.
- Negaliu patikėti, kad ji dingusi jau metai. Atsimeni ką sakė Ali tą naktį. Apie tai, kad paslaptys suartina. Manau viskas buvo priešingai. – aš nekreipiau dėmesio į Spencer žodžius. Ne dėl to, kad man neįdomu, bet dėl to, kad nenorėjau viso to prisiminti.
- Taigi, kokia proga? – nukreipiau temą.
- Šeimos vakarienė. Susitiksim su Melisos sužadėtiniu.
- Ar panelė tobulybė jau susirado vaikiną?
- Nebekalbam apie Melisą, prašau. – Spencer pasakė. O aš išrinkau jai suknelę- Ačiū.
- Susitiksim žaidimų aikštelėje. Iki.- atsisveikinom. Išėjdma sutikau apauginį, nusišypsojau, pasitaisiau akinius kuriuos matavausi parduotuvėje ir jau buvau beveik išeinant, tačiau apsauginis mane sustabdė:
- Panelė,- kreipėsi į mane, aš išsigandau, pamaniau jog jie suprato, kad vagiu akinius.- pamiršot rankinę.- ištiesė man ją. Kiek atsipalaidavau.
-Ačiū.- šyptelėjau. Prie išėjimo sutikau Moną:
-Buvau tikra, kad tave sugavo,- pažiūrėjo.
-Gražus šalis.
-Gražūs akiniai.- Monai tai pasakius išėjom.

Aria P.O.V

**Prie mokyklos**

-Iki.- atsisveikino Maikas.
-Iki pasimatymo, sekmės,- atsakė tėtis. Jau norėjau lipti ir aš, bet tėtis mane sustabdė:
-Ei,- kreipėsi, aš atsisukau:
-Šiandien pirma diena nenoriu vėluot,-nenorėjau su juo kalbėt.
-Myliu tave, Aria, juk žinai tai, tiesa?
-Taip, žinau.- šyptelėjau.
-Žinai, kad myliu ir tavo mama.
-Tikrai?-Paklausiau.
-Padariau klaida, gailėsiuos visą likusį gyvenimą. Tikiuosi kadanors sugebėsi man atleisti.
-Ir aš tikiuosi.-išlipau iš mašinos. Kai tėtis pradėjo važiuot atsisukau į jo mašiną ir prisiminiau tą vaizdą.

*Prisiminimai*

- Ali, Aria! – šaukė Mona.- Palaukit!
- Girdėjai ją? Ji tokia nevykėlė. Sukam į dešinę, pasislėpsim. – pasakė Alison. – Ar tai ne tavo tėčio automobilis? – pamačiau kaip tėtis bučiuojasi su kažkokia blondine. Pasijaučiau sugniuždyta. Nebenorėjau nieko. Tik verkti. Būti su savo mintim.

*Prisiminimų pabaiga*

-Aria?- atsisukau ir pamačiau Emilę.
- Emile?- apsikabinom.
- Kada grįžai?- paklausė Em.
- Vakar.
- Vos atpažinau- Emilė.- Manau, kad kai paskutinį kartą tave mačiau, plaukuose turėjai rožinę sruogą.
- Na žinai kai tėvai nori, kad buūtum savimi, o tu pati nežinai kas esi.
- Tau ji tiko. – nusijuokė Em. – Keista tave čia sutikt.
- Mes kaip ir buvome nustojusios bendrauti Emile, pameni?
- Gal taip ir reikėjo.
- Vakar mačiau Alison plakatą.
- Siaubinga- pasakė Emilė- visi žino, kad ji mirus. Nuskambo skambutis mes kartu su visais mokiniais nuėjom į mokyklą.
-Girdėjau, kad naujas anglų mokytojas karštas.- Em tai pasakius atsisėdau šalia jos. Pamačiau į klasė atėjusia Hanna, vos atpažinau, ji buvo tikrai pasikeitusi.
- Ji dabar TA mergina. O Kur Hanna, ten ir Mona.
- Čia Mona?- paklausiau. Ji buvo taip pat labai pasikeitus.
- Ar gali patikėt?
- Tik pažiūrėk koks makiažas.
Atsisukau, Hanna pavarčiusi akis pamojavo ir nusisuko.
-Kas atsitiko judvi susipykusios?- paklausiau.
-Nebendravom ne tik su tavim, Aria. Kol traukiau knygas į klasę įėjo mokytojas, jis jau kažką rašė ant lentos. Tuomet aš užirašinėjau savo sąsiūvinį kai išgirdau pažystamą balsą ir pajaučiau visų žvilgsnius:
- Dieve, mano....- nusikeikė mokytojas. Atsisukau ir pamačiau tą vyruką iš baro. Hanna pažvelgė į mane ir su paniekiama mina nusisuko. Aš gavau žinutę ir visi nusisuko.

Ačiū, kad skaitot tikiuosi įdomu. Laukiu vote ir komentaru!. Kritika priimu!