Pretty Little Liars (Istorija Lietuviškai) By E**

1C

-Atleiskit.-atsiparšiau pasimetusi. Jis stengėsi nekreipti į mane dėmesio ir pradėjo kalbėti su klase:
-Aš ponas Fitz'as, jūsų naujasis anglų klabos mokytojas,-aš žiūrėjau į jį ir negalėjau patikėti, kad tai tas pats vyrukas....Buvau pasimetus. Tuomet perskaičiau žinutę kuria gavau pirmai:
'' Maybe he fools around wiht students all of the time. A lot of teachers do. Just aks your dad. -A'' ('' Gal jis kvailina visas moteris. Daug kas taip daro. Paklausk savo tėčio. -A'') Žiūrėjau į telefona ir niekaip negalėjau suprasti kas tai galėjo atsiūsti. Pamačiusi jog tai pasirašo -A Pamaniau jog tai Alison. Buvau išsigandusi.

Emilės P.O.V

**Namuose**

-Negaliu patikėti, kad jie pardavė namą.-kalbėjau su mama

-Jiems čia per daug atsiminimų, net negaliu įsivaizduoti.-mama

-Man taip keista, kad kiti žmonės gyvena Alison name.-atsisukau į ją

-Suprantu tave brangioji.

-Aria grįžo.

-Puiku, ar jos plaukai vis dar rožiniai?-paklausė, manau jai tai nepatiko...

-Ne, mama.-šyptelėjau.

-Žinai niekada nesupratau tos šeimos. Kaip mama galėjo leisti savo dukrai padaryti kažką tokio?-jai tai buvo nesuprantama.

-Jie galvoja, kad jų vaikai jiems lygūs, o ne jų nuosavybė,-pareiškiau.

-Brangioji, nemanau, kad tu mano nuosabybė, bet aš tavo mama, o kokia mama bučiau jai leisčiau tau atrodyti kaip gotei,-aš nusijuokiau.-gal su tokiu stiliumi ir pasiektum ka nors Europoje, bet čia.. Rousvude..Tikrai ne.

-Ne visi svajoja likti Rousvude,-ji nuėjo,-kai kurie svajoja iš čia išvažiuot,-tačiau paskutinių žodžū ji negirdėjo. Pasiemiau lauktuvių krepšį kurį sukrovėm su mama be kalbėdamos ir ėjau link buvusių Alison namų, jį reikia nunešti naujiesiams gyventojams, priėjau prie namo ten darbininkai nešiojo įvairius daigtus, baldus. buvo ptistatyta daug dėžių pažvelgus į vieną iš jų pamačiau Alison daigtus. Iš dežės paimiau medalį, jį atpžiūrinėjau, tuomet atėjo mergina kuri čia atsikraustė, ji atrodė gan miela, garbanė:

-Nori?-paklausė manęs,-Maja St. Germain, dar žinoma kaip naujoji mergina.-prisistatė ir nusišypsojo.

-Aš Emilė, sveika atvykusi,-padaviau krepšį.

-Ačiū,-pžvelgė į jį,- mm...žasų kepenėliu paštetas ir marinuoti agurkėliai.

-Tai mano mėgtamiausi,-tariau.-jie nuo mano mamos.

-Taip ir supratau,-nusijuokė,-visa tai buvo mano kambarį,-žvilgsiu parodė į dežes su Alison daigtais nes krepšį laikė abiem rankom.-gali imti ką nori.

-Viskas priklausė Alison.

-Ar ji tavo draugė?-paklausė.

-Buvo...seniai.-pridūriau.

-Ir viskas, daugiau jokių detalių?-kamandinėjo mane

-Ammm...buvom penkios neišskiriamos, o dabar jau ne.-gūžtelėjau pečiais.

-Ar labai būtu įžulu paprašyti pagalbos nešant paskutine dėžes?-paprašė pagalbos.

-Taip, tai būtų įžulu,-atsakiau rimtu veidu, ji mane nužvelgė,-bet padėsiu.-abi nusijuokėm. padėjau medalį atgal į dėžę ie ėjau paskui garbanę. Paimiau dėzę ir nešiau į jos kambary.

-Kodėl nebebendrauji su mergina kuri čia anksčiau gyveno?-paklausė

-Užduoti labai daug klausimų.-šyptelėjau.

-Kaip kitaip man su tavim susipažint?-tai buvo ir vėl klausimas.

-Na štai ir dar vienas klausimas,-nusijuokiau.

-Gerai, tavo eilė,-taip pat nusišypsojo.-klausk. Apsižvalgiau apie kambarį, pamačiau įrėminta nuotrauka.

-Ar tai tavo vaikinas?-parodžiau i nuotauką.

-Na taip ir jis už 4500km nuo čia.-pavartė akis.

-Mano vaikino vardas Ben'as,
-Koks jis?

-Jis plaukikas, kaip ir aš.-tęsiau

-Galiu ląžintis tu gerai plauki,-apžiūrinėjo mano figūrą,-tavo kūnas tam tinka,-nusijuokiau.-mano mama violančelininkė, turime čia savo studija.

-Ir tu groji?-įsiterpiau priejus prie lango.

-Taip, bet ne violančelę.-nusišypsojau. -Tu sportininkė, tad ar užmuštum mane jai surukyčiau šiek tiek žolės?-paklausė, matėsi, kad nervinasi.

-Dabar?-nustebau.

-Galiu nerukyt jai nenori.

-O kur tavo tėvai?-šyptelėjau

-Nusiramink, jie išvažiave.

-Na tai rūkyk.-pasakiau. Iš po lovos išsitraukė dėžutė pasidėjo jčą ant lovos pati taip pat atsisėdo.

-Nori prisijunkti?-paklausė, aš ilgai svarsčiau

-Gerai.-tariau ir prisėdau šalia jos.

-Pirmas kartas?-paklausė

-Ne,-pavarčiau akis, ji į mane įdėmiai žiūrėjo kol aš neištvėriau,-Taip!-pasidaviau.

-Vedu tave iš doros kelio.-šyptelėjo.-neprieštarauji?-paklausė.

-Manau, ne.-šyptelėjau.

Spencer P.O.V

**Kieme**

-Ką manai paklausiau?

-Tu tikra dizainerė, kai mama pasakė, kad iš svirnos darai loftą nepatikėjau.-Melisa, ji mano sesė.

-Džiaugiuosi, kad tau patinka,-tariau.

-Labai vertinu ir tai, kad leidi mums atsikraustyti.-nusišypsojo.

-Palauk, KĄ? -nesupratau.

-Mudu su Wren'u pagyvensim čia kol remontuoja mūsų butą,-aiškino.

-Ne, Melisa, aš gerai mokinausi, susitariau su mama ir tėčiu, visą vasarą dariau tai, kad galėčiau čia gyventi..-supykau

-Na turėsi palaukti.-ramiai tarė.

-Kodėl negalit pagyventi mano kambary?-paklausiau, kai tuo tarpu iš svirnos išėjo Wren'as.

-Spencer, mes pora, mums reikia erdvės ir mama su tuo sutiko.

-Viskas gerai?-paklausė atėjąs Wren'as

-Taip.-atsakė Melissa

-Aš Wren'as.-prisistatė

-Tikėjausi džiaugsies už mane.-Melissa toliau mane erzino kalbėdama ramiu ir nusivylusiu tonu, lyg jai tai labai rūpėtu.

-Žinai kaip sakoma apie tikėjima, jis pasėja didžiausius nesutarimus.-nusisukau ir nuėjau į namus.

**Vakaras**

-Ar mano sesuo žino, kad rūkai?-paklausiau Wren'o

-Ar jai viska butina žinoti?-paklausė manęs kartu pareikšdamas neigiama atsakyma į mano klausimą.-Ir atleisk, kad atsikraustėm į tavo lofta.-atsiprašė.-jai nori , kad Melissai kažka pasakyčiau..

-Vistiek tai nieko nepakeis.-pertraukiau jį.-Bet atsiprašyma priimu.-Tiesa sakant jis man patinka, keista man pačiai nes dažniausiai Melissos vaikinai man neprie širdies. -Vėluojam vakarienės. Atsistojau ir nuėjau į savo kambary.

Labai laukiu nuomonių ir vote!! ;*