Dear, Malik.. (SUSTABDYTA. Bus tęsiama vėliau)

1

One.

-Po metų-

Pramerkiau akis ir pažiūrėjau į laikrodį.

-Fak,- nusikeikiau ir pašokau iš lovos. Pradėjau greitai rengtis.

-Mažyte, lipk į lovą,- suinkštė kažkoks vaikinas.

-Užsikišk ir daugiau niekada manęs nevadink taip,- piktai pažiūrėjau į vaikiną ir baigiau apsirengti.

-Bet mums vakar buvo taip gera,- pasakė jis ir priėjęs prie manęs norėjo paimti mano ranką.

-Tu turbūt juokauji?- nusijuokiau ir atitraukiau ranką, jis susiraukė. Aš nuėjau į vonią. Susitvarkiau ir pasidažiusi, šukomis perbraukiau per plaukus. Išėjau iš vonios.

-O gal pakartokim?- vos prisidengęs lovoje gulėdamas pasakė vaikinas.

-Aš niekada nekartoju,- pasakiau ir pasiėmusi daiktus nuėjau prie durų. –Ypač, kai tu niekam tikęs,- pasakiau stovėdama tarp durų. Nuėjau iki lifto ir nusileidusi juo išsikviečiu taxi.

-Lucy, kodėl tu vėluoji?- vos man pasiekus klubą šaukė Ebby.

-Aš jau čia Eb, gali ramiau,- pasakiau jai ir atsisėdau ant baro stalo.

-Kas tau darosi? Nuo praeitų metų elgiesi kaip tikra kekšė,- pasakė ji ir nustūmė mane nuo stalo.

-Nemanai jog tokia ir esu,- po kurio laiko, be reakcijos atsakiau. Prisiminiau kai jis mane pavadino kekše. Na nuo tada tokia ir esu. Vienos nakties nuotykiai ir bejausmis seksas.. Bet visada prisiminsiu tą pirmąjį kartą su juo ir kaip jis paliko mane.. Pyktis užvirė vos prisiminus jį..

/Prisiminimas/

-Žinai, Lucy, tu kitokia.. Tu man išties rūpi,- pasakė Zayn pasilenkęs mane pabučiavo. Aš atsitraukiau ir nusišypsojau.

/Dabartis/

-Lucy,- man prieš akis ranka pradėjo mojuoti Ebby. Aš nuėjau link Eric kabineto.

-Mažyte, vėluoji,- priėjo jis ir pritraukęs mane įsisiurbė į lūpas, o aš atsitraukiau nuo jo.

-Pamiršai, debiliuk, man tai tik vienas sumautas kartas,- pamerkiau jam akį ir norėjau atsistoti.

-Tylėk,- piktai jis pasakė man į ausį kai kažkas pasibeldė į duris. –Ko?- sušuko jis ir pasisodino mane ant kelių, o aš pavarčiau akis.

-Atsiprašau, pone, pas jus atėjo..

-Įleisk,- nutraukė jis Mia. Jis pastatė mane ant kojų ir pastūmė į šoną. –Niekur neini,- suurzgė jis.

-Lyg man rūpi tavo nuomonė,- išrėžiau ir jis piktai įsisiurbė man į lūpas.

-Evans,- pasakė kažkur girdėtas balsas ir Eric pasodino mane ant stalo ir prispaudė mano ranką.

-Malik,- su dirbtina šypsena pasakė Eric.

-Malik?- atsisukau į vaikiną ir Eric pasodino mane ant kelių ir pabučiavo į kaklą. Malik pamatęs mane pasimetė.

-Eric, tai tik vienas sumautas kartas,- išrėžiau jam piktai ir nespėjus jam manęs sulaikyti nuėjau.

-Sveika, Mitchell,- jaučiau pasitenkinimą Malik veide. Aš sustingau prie durų, po kurio laiko trenkdama durimis išėjau.

-Kas tau?- paklausė Ebby, kai nuėjus prie baro pasiėmiau butelį brendžio ir jį užsiverčiau. Ignoravau ją ir greitai išgėrus butelį gėrimo vėl atsisėdau ant stalo. Ar gali taip būti? Po metų? Jis? Malik, Zayn Malik? Ar tai tikrai jis? Žinoma jis durne tu kas daugiau? Tą balsą atpažinčiau bet kur.. Trenkiau kumščiu į stalą ir Eb krūptelėjo. Atsistojau ir užlipau laiptais į viršų. Praėjau pro Eric kabinetą, girdėjau kaip jo balso tonas po truputį kylą. Galėtu Eric atsikratyti Malik. Atidariau vienas iš medinių durų ir įėjau į vidų. Pasiėmiau pirmą pasitaikiusį ginklą ir eidama šaudžiau į kiekvieną taikinį, nors mintyse man tai buvo Malik.

Padėjau ginklą ir išėjau.

-Pasikeitei,- išgirdau šlykštų Malik balsą.

-Atsiprašau mes pažįstami,- sudirbtina šypsena atsisukau į Malik.

-Tai tu man pasakyk,- Malik artėjo prie manęs. –Prisimeni tai,- prispaudė jis mane prie sienos ir pasilenkęs prie mano kaklo pabučiavo jį. –O tai?- bučiuodamas mane jis kilo į viršų. –Ir galiausiai,- pasakė jis ir pabučiavo mane, o ant galo sukasdamas mano apatinę lūpą. Atsitraukė ir išsišiepęs pažiūrėjo į mane.

-David, čia tu?- paklausiau, o Malik susiraukė. –Ne?- atsimečiau sutrikusia ir nekaltu žvilgsniu pažiūrėjau į jį. Ką galėjau pasakyti? Jo lūpos, bučiniai vis dar liko tokie patys kurie svaigino mane, kaip narkotikas. Bandžiau išsilaisvinti.

-Nespurdėk,- pašnibždėjo jis man į ausį.

-Palauk tu juk.. Tas.. Tas.. Pala kaip jis,- apsimečiau, kad galvoju.

-Pirmasis,- su pašaipa balse tyliai pasakė ji ir aš susiraukiau.

-Žinau, tu Ian,- nenorėjau jam pasiduoti, nors viduje rėkiau.

-Tu puikiai žinai kas aš,- išsišiepęs pasakė jis ir įsisiurbė man į lūpas. Aš bandžiau jį atstumti, bet jis mano rankas prispaudė iš šonų. –Prisimeni,- pasakė jis ir sukėlęs mano rankas į viršų ir tik vieną ranką laikė jas. Antrą ranką netrukus atsidūrė ant mano liemens ir jis prisitraukė mane arčiau, taip jog jaučiau kiekvieną jo kūno dalį.

-O tu prisimeni tai?- pasilenkiau ir greitai, bei aistringai jį pabučiavusi atsitraukiau. Jis visada nervindavosi kai palikdavau ji norinti daugiau. Jis nusišypsojo. –Arba tai?- nusišypsojau klastingai ir spyriau su koją jam į jo daikčiuką. Malik atsitraukė ir susirietė.

/Prisiminimas/

Išėjau iš toleto ir kažkas apkabinęs mane per liemenį prisitraukė prie savęs.

-Ką čia veiki viena?- paklausė vaikinas.

-Aš ne viena,- bandžiau ištrukti iš jo rankų ir kai nepavyko pradėjau žvalgytis aplink, bet nemačiau nei vieno pažįstamo. Vaikinas pasilenkė ir pabučiavo mane. KĄ? Spyriau jam į jo pasididžiavimą ir jis susirietė. –Aš atsiprašau netyčia, viskas gerai?- pasilenkiau prie vaikino ir jis susiraukęs išsitiesė.

-Viskas bus gerai jai sutiksi nueiti su manim kur nors?- pasakė jis ir nusišypsojo. Ar turėčiau sutikti, jis ką tik mane pabučiavo ir aš jo visai nepažįstu?

-Amm.. Gerai, turbūt,- tyliai pasakiau ir jis nusijuokė.

-Tau nereikia manęs bijoti,- su šypsena pasakė jis. Na iš tikrųjų aš jo bijojau. –Aš Zayn. Zayn Malik,- nusišypsojo jis.

-Lucy Mitchell,- pasakiau ir nusišypsojau.

/Dabartis/

-Kalė,- pasakė jis.

-Tu mane tokia pavertei,- piktai, bet tuo pačiu ir liūdnai pasakiau jam ir nusisukusi nuėjau. Kaip jis drįstą po to kaip su manimi pasielgė išvis kalbėtis? „Tu tik kekšė" Jo žodžiai man mintyse kartojosi kokį šimtą kartų. Nepasibeldusi įėjau į Eric kabinetą ir apsižergus jį šiurkščiai įsisiurbiau į lūpas. Jų negalėjai palyginti su Zayn.

-Mitchell, aš maniau jog tai tik vieną kartą,- atsitraukęs pašaipiai pasakė Evans.

-Užsičiaupk, jei nenori surasiu kas nori,- piktai pasakiau ir norėjau atsistoti, bet jis mane pasodino vėl ir įsisiurbė į lūpas.

-Tu tik mano,- suurzgė jis ir paguldęs mane ant stalo pradėjo glamonėti mano kaklą. Po kurio laiko aš jį apverčiau ir atsidūriau viršuje. Pradėjau liežuviu braukti per jo lūpas taip sunervindama jį ir išgirsdama jo dejonę. Kažkas pasibeldė į duris ir Eric atsitraukęs nuo manęs atsisėdo ant kėdės, o aš pasitvarkiusi plaukus atsisėdau ant stalo sukryžiuodama kojas.

-Ponia..- Mia nutraukė į kabinetą įėjęs Malik. Jis susiraukė pamatęs mane čia. Jis kažką į ausį pašnabždėjo Evans ir Eric suspaudė kumštį. Malik atsitraukė išsišiepęs.

-Ir Evans, atsimink mano,- pasakė piktai Malik ir išėjo. Pala? Kas jo?