Dear, Malik.. (SUSTABDYTA. Bus tęsiama vėliau)

3

Three.

-Ir kas dabar?- žiūrėjau į jo rudas akis.

-Gal tai?- pasilenkęs jis atakavo mano kaklą bučiniais ir aš nežymiai pakėliau galvą suteikdama jam daugiau vietos. Jo lūpos artėjo prie manųjų. Jis jau norėjo mane pabučiuoti, bet aš uždengiau jo lūpas.

-Nea!- pamerkiau jam akį ir vaikinas susiraukė. Kad ir kaip jo norėjau, negalėjau.. Tiesiog negaliu jis man sukėlė per daug skausmo. Jis pasilenkė prie arčiau manęs ir aš jaučiau jo kvėpavimą atsimušantį į mane. Mano ir jo ūgiai buvo panašūs, vien dėl to, nes buvau su auštakulniais. Jo kvepalų kvapas pasiekė mane ir aš prikandau lūpa.

-Tu būsi mano, nesvarbu kokia kaina,- pasakė pikčiau jis ir nusisukęs norėjo nueiti.

-Zy,- sunkiai pratariau, nes gumulas gerklėjo neleido normaliai kalbėti. Jo prisilietimai, kvapas, žvilgsnis tiesiog kankino mane iš vidaus. Vaikinas atsisuko į mane ir tuščiu žvilgsniu žvelgė į mano akis. Aš nurijau gumulą gerklėję ir neatsilaikiusi įsisiurbiau į jo lūpas. Zayn pasimetė, bet greitai suvokęs kas įvyko apvyniojo savo ranką ant mano liemens ir prisitraukė arčiau. Mano pirštai sulindo į jo plaukus. Antra ranką vaikinas pasirėmė į sieną. Vaikinas lėtai atsitraukė palikdamas mane pasimetusią ir nustebusią dėl to kas ką tik įvyko, nors tai buvo mano kaltė. Zayn nusišypsojo pergalės šypseną, o aš atsipeikėjus pavarčiau akis.

-Tavo lūpas visada buvo nuostabios, mažutę,- jis tyliai pakuždėjo man į ausį ir atsitraukęs šyptelėjo, o aš prikandau lūpą. Malik šyptelėjo ir nusisukęs nuėjo. Po galais Mitchell kas čia buvo? Tai negali pasikartoti! Tu jo nori, Lucy. Pakuždėjo balsas mano galvoje ir jis visiškai teisus, bet tai tik seksas.

-Lucy, Eric kviečia,- pasakė iš kažkur išdygus Eb.

-Pff, lyg man rūpi,- sumurmėjau, o Eb pavartė akis.

-Jis atrodo piktas,- pamokančiai pasakė ji.

-Clay, kur ji?- užklykė iš niekur pasirodęs Erc. –Štai kur tu,- nusišypsojo jis ir prisitraukė mane prie savęs.

-Wow.. Radai gal tau dar ir medalį nupirkti? Aš nori jog dabar aš tavęs ieškočiau?- pavarčiau akis ir patraukiau Evans ranką nuo savęs. Ebby jau buvo pasišalinus.

-Mitchell, kur tu?- sulaikė mano ranką Eric, man norint nueiti.

-Koks tau skirtumas?- nežiūrėdama į jį pasakiau.

-Tu eini su manimi,- suurzgė vaikinas ir aš nusijuokiau.

-Nuo kada man turi rūpėti tavo nuomonė?- pagaliau pažiūrėjau į jį, jis atrodė taip juokingai. –Niurzga,- ranką priliečiau jo skruostą.

-Čia buvo neklausimas,- sulaikė mano delną vaikinas.

-Kad ir kas man tas pats,- rimtai žiūrėjau į jį, bet jis tiesiog suspaudė mano ranką stipriau ir nusitempė paskui save. –Evans, neužknisk!- užklykiau, o jis toliau mane vedėsi. –Žinai kojos skirtos ėjimui, o aš jas turiu, jei ką?- piktai išrėžiau jam. Suurzgiau ir vaikinas nusijuokė.

-Tu tikra rakštis kur nereikia?- suzyzė jis.

-O tu dar ir kalbėti moki,- sarkastiškai pasakiau. –Kažkas bijo pasakyti blogą žodį,- nusivaipiau ir vaikinas susiraukė.

-Paklausyk, Mitchell, dabar tu važiuosi su manimi į lenktynes. Atsimink tu mano merginą supratai?- piktai pasakė jis.

-Pff!! Svajok niurzga,- pavarčiau akis. Jis nutaikė ginklą į mano kaktą. –Šauk, neišdrįsi,- pasakiau ramiu tonu. Pala. Lenktynės. Vaikinai. Nusišypsojau. –Gerai, gerai bijau nešauk,- pasakiau su sarkazmu ir vaikinas ištempė mane į lauką. –Debile, aš kojas turiu,- suurzgiau ir jis įstūmė mane į savo automobilį.