Istorijų pradžios

"Džiuljetos pasaulis": ĮŽANGA

Įžanga

„Mielasis Mano,

Ar žinai kaip ilgu man tavęs? Pabudusi nakti ne mūsų lovoje vis dar pravirkstu. O ir svetimo vyro šiluma nesuteikia ramybės, kartais net verčia šlykštėtis savimi, tuo ką darau. Bet juk tau nerūpi. Kodėl turėtų.

Jau nebeskaičiuoju tau parašytų laiškų, tik dedu juos į krūvą ir daugiau sau nemeluoju, kad vieną dieną juos išsiųsiu. Tai tapo savotišku dienoraščiu, tik kreipiuosi ne į išgalvotą asmenį, o tave - savo širdies savininką. Nors, žinau, šių teisių seniai išsižadėjai. Niekada dėl to nepykau, bent jau ne ant tavęs. Dabar suprantu, gal mano sprendimas nebuvo pats geriausias, juo įskaudinau mus abu. Tačiau laiko sugražinti negaliu, jei ir norėčiau. Neįmanoma priversti upės tekėti priešinga kryptimi, gali tik irtis pasroviui ir nesi gręžioti atgal. Tik man tai labai sunku. Atmintyje vis dar kartoju drauge praleistą laiką, nors nuo to prabėgo daugiau mėnesių nei praleidome drauge. Bet juk niekas to nežino, tad ir kaltės nejaučiu.

Žinai, išmokau priversti save nekreipti dėmesio į savo jausmus. Kaltė, liūdesys, ilgesys, kad ir kas tai būtų - nusisuku. Skamba kvailai, bet veikia. Mieliau būsiu tuščia nei skęsiu liūdesyje. Tačiau ir tai tau nesuprantama. Juk su Bone esi laimingas, tiesa? O kam ignoruoti gerus dalykus, jei pasaulyje jų ne tiek ir daug. Man gera vien dėl to, kad bent vienas iš mūsų laimingas. Juk toks ir buvo mano tikslas - išvaduoti tave. Tad negaliu sakyti, kad mano gyvenimas beprasmis, svarbu - suteikiau tau galimybę patirti džiaugsmą. Apmaudu tik tai, kad negalime dalintis ta laime. Bet tu ramaus miego dėl to neprarandi, o aš jau nepamenu savijautos, kada jaučiausi pailsėjusi. Kas svarbiausia, esi to vertas, tik niekada nesužinosi tiesos. Geriau mirsiu nei tai leisiu...

Su meile,

Džiuljeta."

* * * * * *

Jei istorija kada bus tęsiama, gali būti, jog keisis ir jos pavadinimas, ir paveiksliukas ;)