You Saved Me

Part2

Vėlyvą vasaros vakarą nusprendžiau grįžti prie skardžio.Praėjo daug laiko, bet mano mintys vis nukeliaudavo ant to skardžio. Mama jau miegojo tad tyliai nusileidau laiptais į apačią ir pasiėmusi mašinos raktelius išlėkiau pro duris. Užvedžiau variklį ir išsukau iš kiemo.Po geros valandos buvau vietoje. Girdėjosi tranki muziką saulė vis dar matėsi hotizonte manau jog dabar kokia dešimta valanda vakaro. Muzika sklinda iš namo kuris yra kiek tolėliau nuo skardžio. Vyksta vakarėlis, o ko daugiau tikėtis juk prasidėjo vasara. Nuėjau prie skardžio ir atsisėdau ant jo krašto. Tikiuosi šį kart manęs neišvarys.

-Pasiilgau tavo balso.-Tarstelėjau.- Man su tavimi būdavo taip gera. Žinau jog tau taip pat buvo, tai kodėl tu palikai mane?Žinau jog tu dabar būtum šalia jei nebūtum važiavęs pas ją.-Skruostu nuriedėjo karti ašara.

-Ei ko tu kalbi čia viena su savim?- Paklausė manęs kažkokia mergina ir akivaizdu jog ji girta.

-Manau jog tau reiktu eiti toliau nuo šios vietos,-tariau.

-Ko tu man aiškini ką daryti?-sucypė ji.

-Tiesiog tau nesaugu girtai ant skardžio, juk gali nukristi.

-Iš vis tu turi teisę čia būt?-Paklausė,-Niall!Pas tave čia kažkokie žmonės nepažįstami vaikšto!-šaukė ji iš visos gerklės. Link mūsų pradėjo eiti kažkoks vaikinas gerai neįsižiūrėjau nes dėjau į kojas. Šokau į mašiną ir greit nutolau nuo tos vietos.Grįšiu čia rytoj galbūt jų nebus namie.

*Niall akimis*

-Taylor kas buvo?- priėjau prie jos.

-Čia sėdėjo kažkokia mergina ir kalbėjosi su savim, tad priėjau prie jos o ji man pradėjo aiškint, kad aš prisigėrus ir jog man reikia eit iš čia tipo jog nenukrisčiau.

-Manau ji teisi,- nusijuokiau,- Eik į vidų Harry tavęs ieško,- tariau ir ji nupėdino atgal į namus.Aš taip pat jau žadėjau apsisukti ir eiti, bet mergina kuri čia buvo paliko savo užrašų knygutę, o gal tai dienoraštis. Paėmiau ją ir perskaičiau užrašą ant viršaus.  "Radus skambinti čiuo numeriu•le numeris•.P.s Neskaityk kitaip šios paslaptys tave pražudys ;)" nusijuokiau. Įsivedžiau į adresus jos numeri ir užsivadinau A. Nes ant knygutės buvo parašyta A.R. Paspaudžiau mygtuką skambinti ir laukiau kol ji atsilieps, bet taip ir neatsiliepė.Įsidėjau telefoną į kišenę ir parėjęs mano užlipau į viršų ir įmetęs knygutę į stalčių nulipau į apačią 

-Vakarėlis baigtas.

-Nagi Niall juk tik puse vėnuolikos.

-Kad ir pusė devynių pasakiau jog eitumėt lauk!- sušukau. Pavargau nuo viso šito šūdo. Seniau maniau jog būti įžimiam man patiks, bet tai vargina. Kartais norėtusi bent vienos laisvos dienos jokių paparacių nieko. Tik aš ir mano mintys. Po pusvalandžio visi išvyko. Liko tik Harry su Taylor ir Louis su El. 

-Kokia bitė įgėlė tau?-nusijuokė El. Manau ji ir aš esame vieninteliai blaivūs dabar.

-Tiesiog visas šis šurmulys erzina,- nusijuokiau.

-Kur buvai dingęs?- Sakyti kur buvau ir ką radau ar ne?

-Aj tiesiog buvau išėjęs įkvėpti gryno oro.

-Ir ji man sako kad eičiau lauk nes tip nukrisiu ir užsimučiu,- nusijuokė garsiai Taylos.

-Apie ką ji šneka?- Nusijuokė El.

-Ji tiesiog girta,-tariau. - Aš einu miegoti.- Tarstelėjau ir užlipau į kambarį. Pagunda paskaityti dienorašti buvo labai didelė tad išsimiau jį ir nusprendžiau perskaityti vieną lapą dėl to netapsiu blogas žmogus.

*Mielas dienorašti,

O dieve tai taip kvaila, bet tai vienintelis būdas išsilieti. Kas keisčiausia jog tai patarė man daryti psichologas. Mama privertė pas jį nueiti, nes jai atrodė jog man prasidėjo depresija.Pasiilgau jo. Tom buvo vienintelis draugas kuris pažinojo mane geriau nei aš pati.Jam mirus viskas pasikeitė. Maniau jog jis man neberūpi juk vis gi paliko mane kai sužinojo jog įsimylėjau jį. Bet laiškelis kuriame jis prisipažino man meilėje privertė prisiminti ji ir jausmus jam. Praėjus savaitei po jo mirties nuvykau ant skardžio ir parašiusi lapelyje žodžius "I Love You Too" padegiau jį ir leidau vėjui išnešioti pelenus. Po to mane išvarė stambus apsauginis pasakęs jog tai privati valda. Šiek tiek susinervinau nes jis pareiškė jog negaliu čia būti dabar ar kadanors vėliau. O juk tai vienintelė vieta kur jaučiu jį šalia savęs. Dar blogiau jog vis prisminu tos grupės vaikinų balsus ir žodžius "if you ever feel alone,don't" jie man sukelia keistus jausmus. Po šių žodžių galvoju jog galbūt kažkur viršuje Tom mane stebi todėl niekaip negaliu jo pamiršti."

Ji savo dienoraštyje citavo mūsų dainos žodžius?Ar man pasirodė. Negalvojau jog paprasti žodžiai vienai merginai gali sukelti tiek skausmo.Reikia parašyti jai.

Niall:If you ever feel alone, don't

A:Kas tu?

Na ji bent jau man atrašė.

Niall:tas kuris įrodo jog tu neesi viena. Aš esu šalia.

A:Ar aš tave pažįstu?

Niall:Ne, bet aš turiu tavo dienoraštį.

A:Prašau tiesiog daugiau nebeskaityk jo. Išmesk arba sudegink.

Niall:Aš noriu apie tave sužinoti daugiau.

A:Apie mane ten nieko nerasi.

Niall:aš galiu tau padėti atsakyti į visus tau norimus klausimus

A:man nereikia atsakymų.

Niall:O aš manau jog reikia

A:Blogai manai.

Niall:argi?tiesiog paleisk skausmą paleisk jį.

A:apie ką tu kalbi.

Niall: nustok galvoti apie praeitį žiūrėk ateičiai į akis.

A:Beprasmiška su tavim rašinėtis aš net tavo vardo nežinau

Niall: Vadink mane N.H

Niall: Be to gražus vardas Alexandra.adau knygutėje

Niall:man patinka.

A:iki N.H.

Niall: saldžių sapnų Alex tikiuosi galiu tave taip vadinti.

A:Ne. Tik draugai gali.

Niall:Mes galim tapti draugais.

A:nemanau jog tai gera mintis.

....................................................................................................

Štai ir antra dalis tikiuosi patiko.