You Saved Me

Part1

Aš esu Alexandra, bet draugai mane vadina Alex. Na vadintu jei tokių turėčiau. Nesu aš visiška atsiskyrelė, na nebuvau. Nesiskundžiau savo gyvenimu, turėjau draugų, buvau meilėje paskendusi paauglė. Praeitą savaitę man sukako 18. Na, bet gana apie mane. Papasakosiu jums savo meilės istoriją kuri aišku kaip daugelis baigiasi mirtimi. Bent jau man taip atrodo dabar.Su Tom susipažinau dar prieš pradedant lankyti pirmą klasę. Susipažinome darželyje ir nuo tada mes buvome neatskiriami. Laikui bėgant ir mums augant aš pradėjau jausti jam keistus jausmus. Aišku kaip kiekviena paauglė pasipasakojau savo kitai geriausiai draugei. Negalvojau jog ji prasitars jam, bet taip įvyko jog jis sužinojo. Nustojo su manimi bendrauti, ignoravo mane susirado merginą ir mes visiškai nutolome vienas nuo kito.Po dviejų metų kai atrodė jog žaizdos širdyje išgijo sužinojau jog jis pateko į avariją.Į ligoninę buvo atvežtas kritinės būklės.Gydytojai stengėsi jį atgaivinti, bet jiem taip ir nepavyko. Toje ligoninėje 2013-11-26 jo gyvybė užgęso. Visas skausmas grįžo.

*Prisiminimai*

Gulėjau lovoje ir per radija klausiausi muzikos. Tuo metu kai į kambarį įėjo mama pradėjo groti kažkokios grupės daina. Jų balsai man įstriko mintyse. Ir tie žodžiai "made a lot of changes but not forgetting who I was"privertė mane prisiminti Tom pokyčius. Kaip jis pasikeitė. Ah..norėčiau jog jis būtų gyvenęs šiais žodžiaus. Tada galbūt prisimintu jog kažkur yra mergina kuri jį labai stipriai myli.

-Alexandra ar tu prisimeni Tom'a?-Klustelėjo mama. Jos veide mačiau didelį sumišimą.

-Taip, bet jis senei liovėsi su manimi bendrauti.-Tariau ir išjungiau radiją ties žodžiais "if you ever feel alone, don't". Na aš labai dažnai jaučiuosi vieniša. Be Elenos neturiu kitų draugų.-O kodėl klausi?

-Kątik skambino jo mama ir pranešė...ji nori jog atvyktum nes Tom kažką tau paliko.

-Jis kažkur išvyko?-paklausiau, pakėlusi antakį.

-Galima sakyti ir taip. Jis išvyko į geresnį pasaulį.

-Ohh.-Tarstelėjau. Akimirką atrodė jog širdis sustojo. Ašaros neriedėjo mano skruostais, bet atrodė jog vidus pilnas jų.

-Ar tu gerai jautiesi?

-Nežinau. Esu sutrikusi. 

-Laidotuvės rytoj.

-Būtinai nueisiu,- tariau nesavu balsu. Mama atsistojo pakšelėjo į kakta ir sušnabždėjusi jog viskas bus gerai išėjo.-Viskas bus gerai,-tariau po nosimi ir atsigulusi, užsimerkiau. Dainos žodžiai, o taip pat ir penkių vaikinų balsai niekaip neišėjo man iš galvos. Atrodė jog tik jų balsai dabar galėtu mane nuraminti, bet deja nežinau kas dainavo, o ir nuotaikos nėra bandyti sužinoti.

•Laidotuvės•

Stovėjau ir žiūrėjau kaip nuleidžia jo karstą.Elena buvo apsikabinusi mane ir verkė, o aš tiesiog negalėjau. Su juo nebendravau dvejus metus galbūt pamiršau koks jis svarbus man buvo.Elena atvirkščiai. Ji su juo bendravo iki pat to nutikimo. Laidotuvėms pasibaigus visi išsiskirstė. Likau prie kątik užkasto kapo.Iš už nugaros pasigirdo švelnus jo mamos balsas.

-Alex.-Atsisukau į ją. Jos akys buvo raudonos nuo verkimo, o po paakiais buvo maišeliai kas rodė jog ji nemiegojo ištįsas naktis.Stipriai apkabinau ją.

-Man labai gaila.-Tariau

-Man taip pat. Atnešiau tau laišką kuri Tom'as tau paraše prieš savaitę. Prašė jog atsiųsčiau tau jį, bet po to nutikimo neturėjau laiko ir jėgų,- tarė ir ištiesė laišką.

-Ačiū,-tariau.Ir paėmusi laiškelį atplėšiau jį.

-Aš jau eisiu.

-Sėkmės,-tariau ir dar kart apkabinus ją ji išėjo. Atsisėdau ant žemės šalia jo kapo ir pradėjau skaityti laišką.

•Alex,

Tikiuosi jog vis dar prisimeni mane. Aš tavęs niekaip negalėjau pamiršti. Žinau jog elgiausi blogai tave ignoruodamas. Tiesiog bijojau viską gadinti. Na žinai tu buvai mano geriausia draugė, o jei būčiau prisipažinęs jog tave myliu mūsų draugystė būtų iširusi. Tad tiesiog kaip bailys viską palikau iškęsti tau vienai. Tikiuosi jog man atleisi. Beja ar neminėjau kažkur jog myliu tave? ;D Taigi nemanau jog tu vis dar bemyli mane, bet jeigu taip yra, prašau atsakyk į šį laišką.Lauksiu dieną naktį tavo atsakymo.

                                                                                                                                      Su meile Tom'as•

Štai ir ašaros kurios kaupėsi, bet vis tūnodavo manyje. Jis tikėjosi jog atrašysiu jam. Aš taip ir padarysiu.Tik dar nenusprendžiau kaip.Bet Tom'ai tu vis tiek sužinosi kaip karštai tave tebemyliu.

*Prisiminimų pabaiga*

Norite sužinoti ką dariau po to? Parašiau ant lapelio jog myliu jį ir nuvažiavusi prie jūras užipau ant netoliese ęsančio skardžio sudeginau popierėlį ir paleidau pelenus. Po to mane išvarė nes tai pasirodo privati kažkieno teritorija, bet aš ten sugrįšiu. Nes tik ten galiu jausti jį arčiau savęs.

.................................................................................................................................

Pirmoji dalis tikiuosi patiko. Tai taipat ir pirmoji mano istorija tad neteiskit labai. Kaip ten sakoma. Pirmas blynas visada būna šiek tiek prisvilęs. :D