N.H: Labas rytas.
Jūs rimtai. Maniau jis atstos .Padėjau telefoną ant stalelio ir nuėjau nusiprausti.Parėjusi radau šešias žinutes. Ir net nustebau.Tai sarkazmas.Spėkit nuo ko jos.
N.H: tu miegi?
N.H: oh Alex nesakyk jog ignoruosi mane.
N.H: nagi kelkis arba atrašyk
N.H: leisk man žinoti jog esi vis dar gyva
N.H: tu sudaužei man širdį
N.H: cry me a river
Alex: labas
N.H nagi ar buvo sunku atrašyti?
Alex: aš buvau duše todėl neatrašiau
N.H: tu vis dar nuoga?
Alex: o taip ir dar guliu lovoje išsižergusi, laukiu tavęs
N:H: tuomet atskubu pas tave :)
Alex: Aha sėkmės ieškant namų adreso
N.H: ačiū xoxo
Perskaičiau paskutinę žinutę ir apsirengusi paruoštus drabužius nusileidau į apačią.
-Labas rytas,- pasisveikinau su mama
-Rytas.
-Yra ėst?
-Kaip kalbi? Vafliai mikrobangų krosnelėje.Šiandien tau pas psichologą.
-Manau kad neisiu,- tariau atsisėdusi prieš ją. Pradėjau kramtyti atsikąstą vaflį.
-Kaip suprast?
-Man viskas gerai.Juk praėjo pusė metų. Jau apsipratau su mintimi jog jo nebėra.
-Aš matau, kad nėra.
-Na, bet man yra.
-Aš tik noriu padėti!-sušuko jį, o jos akyse pradėjo kauptis ašaros.
-Tad tiesiog nustok klausti ar man gerai. Nes kas kart kai paklausi pagalvoju kodėl turėtu būti blogai. Vienas žmogus man pasakė jog turiu paleisti jį, taip paleisiu ir skausmą.
-Kas tai per draugas?
-Ne draugas, tiesiog pažįstamas. Noah,- tariau.Nežinau koks tikrasis jo vardas.
-Na vadinasi tas Noah yra labai protingas.
-Taip. Važiuoju pas jį. Su juo jaučiuosi saugesnė nei pas psichologą,- melas. Nesu net mačiusi N.H
-Gerai.
-Gerai.-Tariau ir pasiėmusi mašinos raktelius išlėkiau pro duris. Įsėdau į mašiną ir nuvažiavau reikiama kryptimi.Po valandos buvau vietoje. Dabar stoviu prie skardžio ir žiūrių į apačia. Manau vienintelis būdas paleisti jį, yra paleisti gyvenimą. Jau ruošiuosi dėti pakutinį žingsnį. Staigą kišenėje suvibruoja telefonas.Gal tai ženklas jog neturiu to daryti. Išsitraukiau ir perskaičiau žinutę.
N.H: Ir kągi veikia mano gražuolė draugė?
Ji privertė mane šyptelti. Tik vienintelis Tom sakydavo jog esu jo gražuolė draugė. Paėjau kiek toliau krašto ir atsisėdau ant žolės.
-Tau teks išeiti,- pasigirdo tas pats stambus balsas, neveltui ir balso šeimininkas storas.
-Aš tikrai greit išeisiu. Minutėle man reikia..
-Ne,lauk arba iškviesiu policija,-tarė jis.
-Jūs net neišklausėte manęs. Šeimininko net nėra namuose. Jūs galite būti čia visa laika kol busiu.
-Juk pasakiau ei..
-Man tereikia atsisveikinti su draugu.
-Tu dar ir įsivaizduojamų draugų turi.
-Ne mano draugas mirė,-tariau ir apsauginio veidas šiek tiek sušvelnėjo,- O tai vienintelė vieta kur galiu su juo kalbėti.
-Minutė ne daugiau.
-Ačiū,-tariau ir nuėjau atgal prie krašto.- Ačiū tau už visus metus kartu, bet manau jau laikas man tave paleisti. Žinau jog tikriausiai ir tau sunku buvo matyti mane kenčiančia. Man sunku kas kart justi tavo šilumą kai miegu. Manau tau laikas iškeliauti.- Tarus šiuos žodžius šiltas vėjelis perskrode mane.Man net pasirodė jog tai Tom apsikabino mane prieš išeinant.-Iki.-Tarstelėjau ir nuėjau mašinos link.Įlipau į mašiną ir užvedusi ją dar kart pažiūrėjau į skardį. Šyptelėjau pati sau ir išvažiavau pro keliuką vedantį į pagrindinį kelią. Prasilenkiau su juodu Range Rover jame sėdėjo du vaikinai tik nespėjau į juos gerai įsižiūrėti. Pro šitą keliuka niekas nevažinėja tai tikriausiai tai namo savininkai.Parvažiavus namo užlipau į kambarį ir pradėjau jį tvarkyti t.y nuo sienų nuplėčiau visas senas Tom ir mano nuotraukas. Visas jas išmečiau į šiukšlių dėžę. Pasilikau tik vieną man labiausiai patinkančią. Tai nuotrauka kur mes kartu maždauk penkerių stovime apsikabinę ir jis bučiuoja mano skruostą. Ją įsirėminau ir padėjau ant komodos.Prisiminiau jog neatrašiau N.H
Alex: atsiprašau buvau užsiėmusi. katik baigiau tvarkyti kambarį.o tu ką veiki?
*Niall akimis*
Vėl skaitau jos dienoraštį išties daug apie ją sužinojau. Jog ji gyvena tik su mama ir jog neturi brolių ar seserų. Jai neseniai sukako 18. Jog ji gyvena už valandos kelio nuo čia. Na iš tikro aš čia negyvenu, gyvenu gal penkiais kilometrais toliau nuo jos. Čia tik vasarnamis kuriame dažniausiai praleidžiu vasaros atostogas.
Alex: atsiprašau buvau užsiėmusi. katik baigiau tvarkyti kambarį. o tu ką veiki?
Niall: nori realaus ar kelėdinio atsakymo?
Alex: realaus
Niall: skaitau tavo dienoraštį.
Alex: tu esi tikras šūdžius.tiesiog suknistai išmesk jį arba aš atvažiuojiu ir nužudau tave
o ji atrodė tokia miela ir nekaltutė
Niall: gerai jis jau šiukšlių dėžeje dega.
Alex: netikiu.
Niall:štai.*le nuotrauka*
Niall: dabar patenkinta?
Alex: taip.
Alex: N.H ar galiu sužinoti tavo vardą?
Šit nenoriu jog ji sužinotu kas aš esu.Jei sužinos nebebendraus su manim.Nors ir dvi dienos praėjo bet ta mergaičiukė įstrigo mano galvoje.
Niall: negaliu pasakyti.
Alex: tai kaip man tave užsivadinti?
Niall: sexyblondinas :DD
Alex: na žinosiu jog tu esi blondinas.
Niall: nenaturalus :)))
Alex: tu dažai plaukus? :DD
Alex: wow gal tu dabar išsiliek juk mano dienorašti perskaitei.
Niall:Kitą kart ;)
*Alex akimis*
sexyblondinas:kitą kart ;)
Alex: lauksiu. nenuvilk manęs sexyblondine
sexyblondinas: niekad nenuvilčiau xoxo
...........................................................................................
Sr jei klaidų buvo :) tikiuosi patiko
YOU ARE READING
You Saved Me
ספרות חובביםVisada maniau jog jis mane myli daugiau nei draugę. Tikėjausi jog vieną dieną jis išdrįs tai pasakyti, taip ir buvo. Jis mirė ir paliko man laiškelį kuriame jis galiausiai prisipažįsta meilėje. Kas iš to jog žinau tai ką taip troškau sužinot.Maniau...