Žaidimas pavadinimu "GYVENIMAS"(1D)

10 dalis

Taigi sekančią diena buvau pažadinta tikrai anksti, nes tėvai turėjo išskristi 5h. O kur dar susiruošimas ir t.t.... Jau po pusvalandžio buvau susiruošusi ir man liko tik sulaukti ko nors kas padėtų man nusinešti lagaminus į apačia. Vos apie tai pagalvojus į kambarį pasibeldęs įėjo Louis ir pasisveikinęs pasiėmė lagaminą. Išeidama patikrinau ar tikrai viską pasiemiau ir uždarius duris pajudėjau link pirmame aukšte esančios svetainės, kur jau visi buvo susirinkę. 

Po viso atsisveikinimo proceso ir kelių ašarų, bei gražių žodžių mūsų keliai išsiskirstė.. Tai yra, jog tėvai išvažiavo į oro uostą, o mes į vaikinų namus. Mašinoje buvome tryse. Aš, Louis ir Niall.

- Kelias truks apie pusvalandį, tad gali nusnūsti,- tarė Niall atsisukdamas iš keleivio vietos priekije. Aš tik linktelėjau ir įsipatoginus pradėjau snausti.

Po kurio laiko atsikėliau ir supratau, jog esu nebe mašinoje, o kažkokiame kambaryje. Išlipus iš lovos nuėjau prie durų ir jas atidarius netoli pamačiau laiptus vedanžius į pirmą aukšta, todėl jais nusileidus pamačiau svetainę, kurioje buvo tuščia. Ką galėčiau pasakyti apie namus, tai, kad jie yra labai erdvus, modernus ir tokie kokie man patinka labiausiai, bent jau iš vidaus. Praėjus svetainę pamačiau virtuvę, kurioje sėdėjo beveik visi , nebuvo tik Liam ir Harry. Mane pamatę jie nusisšypsojo ir pasisveikinęs pakvietė prisėst šalia ir po kelių akimirkų prieš mane buvo lėkštė su pusryčiais , bet aš suraukusi nosį nustūmiau lėkštę toliau , nes valgyti nenorėjau. Tačiau gavus perspėjimą žvilgsnį prisitraukiau lėkštę pradėjau valgyti.

- ačiū buvo labai skanu,- nusišypsojau ir gavus vaistų , kuriuos turiu išgert išgėriau.

- kaip jauties ?- paklausė Zayn.

- ačiū ,neblogai,- nusišypsojau.- beto šiandien kelintadienis ?- paklausiau.

-trečiadienis,- atsakė beveik visi.

- hm.. Tai reiškias man šiandien į trieša...- galvojau.

- tu gal juokauji ?- visi išsprogdino akis.

- kas negerai?- nesupratau

- tu nesenai vos nepakratei kojų , mes čia pergyvenom, o tu lyg niekur nieko antra diena po išleidimo pareiški, kad tau reikia į triešą!?! - piktai, bei pakeltu tonu pareiškė Niall ir tai name kiek išgąsdino.- tai va.. Gali net nesvajot apie jokias treniruotes. Dvi savaitės be treniruočių, vėliau eisi į mankštos , tam , kad nieko nepasidarytum ir lygiai po mėnesio tau prasidės trniruotės,- jau kiek ramiau tarė.

Aš virškinau visą katik gautą informaciją ir negalėjau tuo patikėti.. Visas mėnesius be šokių???!?!? Jūs gal juokaujat? 

- ha ha ha .. Kaip juokinga.. - pradėjau juoktis , bet pamačius jų rimtus veidus supratau, jog jie nemeluoja ir iš kart surimtėjau.- ne jūs taip negalit.. Ne.. Kodėl? 

- taip, mes galim ir tai net nemūsų darbas , o tavo tėvų, tai , kad ant mūsų nepyk,- šyptelėjo į virtuve atėjęs Liam, kuris tikriausiai išgirdo mūsų pokalbį. 

Mano akyse pasirodė ašaros.. Aš negaliu patikėti , jog šokti negalėsiu visą mėnesį.. Kitiems tai atrodo juokinga, kad verkiu dėl suknisto mėnesio be šokių, bet nejuokinga man.. Aš ir šokiai, tai du neišskiriamos dalykai.. 

Pajaučiau kaip skruostą nuplauna ašara išdavikė. Nuleidau galvą , veidą paslėpdama plaukais, bet tikriausiai per vėlai , nes pajaučiau rankas, kurios mane paglėbia ir žodžius:

- eime , tau reikia pailsėti.

Su Niall nuėjome į laikiną mano kambarį ir jis mane paguldęs ruošėsi eiti , bet man jo paprašius pasilikti jis atsigulė šalia ir tvirtai apkabines manęs nepraleido. Įsipatoginus nirau į sapnų karalystę prieš tai dar išgirsdama žodžius kurie nuramino...

- miegok, nepaliksiu tavęs....

--------------------------------------

Hi! Sorry , dalis gana nuobodi.. Turiu klausimą... Su kuo rasyt istorija? nes vis neapsisprendziu, todėl komentuokit ir man bus lengviau :)