Žaidimas pavadinimu "GYVENIMAS"(1D)

13 dalis

* Louis akimis *

Atsikėliau ir susiruošęs nuvažiavau į oro uostą pasiimti mamos. Kai jau buvau ten pamačiau mama. Priėjau prie jos ir pasisveikinau, ji taip pat mane  apkabino. Vėliau nuėjome į mašina ir patraukėme link namų. Dar buvo vos 8 valanda ryto, todėl nesitikėjau, kad kažkas bus atsikėles.

Kai atvažiavome, mama pasakė, jog eina prigult, nes skrydis buvo varginantis. Aš jai pritariau ir pats patraukiau į savo kambarį. Pasijungiau kompą ir žiūrėjau naujienas.

* Lukos akimis *

Atsikėliau tikrai žvali. Nuėjau į vonią ir palindau po dušu. Išsidžiovinusi plaukus ir galutinai susitvarkius grįžau į kambarį. Ten pasiklojau lovą, apsitvarkiau ir kadangi dar buvo anksti atsisėdusi į fotelį naršiau telefone.

Vėliau pasiemiau ausines ir pasijungiau muzikos. Taip pragulėjau gal 15 minučių ir vėl užmigau. Mane tai pradeda žiaurei nervuoti, bet ką padarysi..

* Louis akimis *

Išgirdau, jog kažkas leidžiasi laiptais žemyn, todėl nusprandžiau irgi nusileisti. Tai padaręs virtuvėje radau Zayn, kuris darėsi kavą.

- sveikas,- tariau.

- Hey, mama jau čia?- paklausė.

- Jo nuėjo prigult, nes skrydis sunkus buvo.

- Aišku, nori kavos?

- Nesivargink, Zayn , žinau, jog mėgstate mano daromą kava, tuoj padarysiu,- tarė atėjusi mano mama. Tada jie pasisveikino ir mama padarė visiems kavos , bei kibo prie pusryčių.

- Mam jei nesunku,padaryk dar viena puoduką arbatos,- šyptelėjau.

- Kam dar arbata jei visi geria kavą?- paklausė pakeldama antakį.

- Mes tave su kai kuo supažindinsim,- nusišypsojau ir patraukiau link Lukos kambario, tam, kad ją pažadint, nes visi jau buvo nusileidę.

Kai įėjau į kambarį, nusišypsojau, nes mergina buvo mielai susisukurs į kamuoliuką ant mažos sofutės ir apsikabinus mielą meškiuką.

Priėjau prie jos ir lengvai priliečiau.

- Luka , kelkis,- tyliai sušnabždėjau išėmęs ausinukus iš ausų.

Mergina prasimerkė ir lėtai atsisėdo.

- Labas rytas,- prakalbo kiek užkimusiu balsu.

- Laba, laba,- nusišypsojau.- laikas pusryčiaut,- tariau ir mes patraukėme link virtuvės, kur visi jau buvo susėdę išskyrus mano mamą.

* Lukos akimis *

Įėjus į virtuvę pamačiau moteriškę, kuri kaiptik tuo metu atsisuko į mane ir užmezgė akių kontaktą su manim. Moters akyse pamačiau mažus kristaliukus- ašaras.

- Luka ?- tarė drebančiu balsu ir tik tada atpažinau šį žmogų, nes tik jos balsas buvo toks malonus.

- Ponia, Tominson?- mano akyse irgi sužibo ašaros, o veide šypsena.

- vaikeli,- jau verkė ir tuoj buvau moters glėbį. - Dieve, kokia tu išgražėjus , - kiek atsitraukusi tarė ir delnu užsidengė burną.- Visai kaip sesė,- pridūrė ir priminė man viską, tačiau aš jos nekaltinu, ji nieko nežino. - vaikinai, kodėl nesakėt, jog Luka pas jus ?- paklausė, o vaikinų veiduosę matėsi sumišimas. Ir tik dabar supratau, jog jie man labai artimi, ir todėl juos taip lengvai įsileisti į savo gyvenimą...

Vietuvėje buvo visiška tyla, nes moteris nuėjo paskambinti kažkam ir pranešti puikia naujiena, jog aš atsiradau. Po kokių 10 minučių Niall pašoko nuo kėdės.

- aš prisiminiau!- sušuko.- Luka, juk čia tu ! - atbėgo ir suspaudė mane glėbyje.

- Taip Niall čia aš ,- nusijuokiau.- O dabar paleisk, nes aš dustu,- tariau ir mane paleido.

- O ,Dieve ,- pakėlė akis į mane Liam ir atsistojęs apkabino..- Lukatete čia..- nusijuokė kaip ir Niall, bei aš.

-  dėl šokių pamišusi mergaitė, kuri nedavė niekam ramybės savo kalbomis apie šokius, o tuo labiau šokiais,- nusijuokė Zayn ir priėjęs apkabino.

- sveika sugrįžus,- stipriai apkabino mane Harry.

Pakėliau akis ir prieš mane sėdėjo Louis , kuris žiūrėjo į savo pakabuka ant kaklo.. Tai buvo puse popierinio liektuvėlio. Kita pusė buvo pas mane, todėl priėjau prie jo ir išsitraukusi pakabuką sujungiau juos kartu ir pakėliau akis į vaikiną, tačiau netrukus buvau įtraukta į jo glėbį.

- Negaliu patikėti, jog tu vėl šalia,- tarė.

Tada visi padarėm didelį hugą. Ir grįžus Louis mamai atsisėdom prie stalo pusryčiauti.

- ačiū buvo labai skanu, - padėkojau ir išgėriau vaistus , kuriuos man padavė Harry.

- na vaikai , kadangi šiandien tokia proga bus pasišnekėjimų vakaras, visgi yra ką prisiminti, papasakoti,gerai?- paklausė Johannah ir visi pritariamai linktėlėjo.

- aš turiu didelį prašymą,- tariau ir viltingai pasižiūrėjau į vaikinus.- noriu nuvažiuoti iki kapų,man labai reikia.. Prašau.. Pažadu grįžti iki 18h.

Vaikinai susižvalgė ir Zayn atsistojęs iš kyšenės ištraukė savo automobilio raktus. Mano akys sužibėjo.

- tik būk atsargi, - šyptelėjo ir padavė raktus. Pabučiavau jam į žandą ir sušukusi, jog jie patys geriausi  nubėgau rengtis. Jaučiausi lyg mažas vaikas gavęs saldainį.

Netrukus jau buvau kelyje.