Žaidimas pavadinimu "GYVENIMAS"(1D)

64 dalis

* Lukos akimis*
*Po mėnesio
Sedėjau  svetainėje su puodeliu arbatos ir žurnalu rankose. Skaičiau apie vaikinus, kurie jau mėnesis kaip ture. Taip, po to kai mane rado, jie beveik iš karto išvažiavo. Labai pasiilgau Niall. Mes net nekalbėjome savaitę, nes jie yra laaabaai užsiėmę. Aš tai suprantu, bet galėtų bent žinutę sumaigyt. Kai perskaičiau straipsnį žurnale, prisiminiau, jog Pezz minėjo apie video YouTubei iš šio turo, kurį įkėlė vakar vakare. Pasiėmiau loptopą nuo staliuko ir įsijungus susiradau video.

Kai peržiūrėjau jį lėtai užlenkiau kompiuterio ekraną, pakilau iš vietos ir užlipus į savo kambarį uždariau duris ir atsiguliau ant lovos. Mano skruostais leidosi ašaros. Jis... Jie... Jis visą saveitę negalėjo man paskambint, parašyt arba atrašyt į mano žinutes, bet aišku jis galėjo užvakar nueiti į klubą, ten prisigerti ir velniai žino ką padaryti. Kai tuo tarpu, aš sedžiu namie Ir galvoju apie tai, at Jis nepervargo Ir kaip jį nudžiuginti kai jis grįš. Žinau, kad neturėčiau taip stipriai į tai reaguoti, bet tai iš ties skaudu. Kai pasiilgsti mylimo žmogaus, o jis tau net neparašo.
Gulėjau lovoje ir verkiau. Nuoširdžiai liejasi ašaras dėl idijoto, kurį muliu labiau negu gyvenimą. Staiga išgirdau beldimą į kambario duris, nusivaliau paakius.
- Užeikit,- pasakiau.
Durys atsidarė ir pro duris įėjo Pezz su El.
- Ei, mažyte, kas buvo?- jos priėjo prie manęs ir apkabino, aš vėl pratrūkau.
- Tas video.. Jus matet?- pakėliau į jas ašarotas akis.
- Taip, jie buvo klube, o ką tau Niall nesakė?- jos susižvalgė.
- Aš iš jo jau visą savaitę nieko negirdėjau,- sukūkčiojau.
- Taprasme, jo tau apskritai nieko nerašė ir neskambino visą savaitę?- Pezz nusistebėjo.
- Būtent taip,- nusijuokiau per ašaras.
Jos užtilo, bet aš prabilau.
- Noriu pas mama,- patempiau lūpą.
Jos susižvalgė eilinį kartą.
- Pirmyn,- abi tarė.
- Pailsėsi, pakalbėsi su mama, juk nėra geresnės draugės nei mama, o kai jausies norinti grįžti čia, pas mus- grįši.
Aš tik linktelėjau ir į tašę susidėjau svarbiausius daiktus.
Kai buvau pasiruošus atsisveikinau su  merginomis ir jos liepė man pailsėti ir išjungti telefona, bei visa kita.
Nuvažiavau į tėvų naujus namus, kuriuose miegosiu pirmą kartą, manau, kad tėvai nesupyks, kad Aš atvažiuosiu be berspėjimo.

* Po keturių dienų
* Niall akimis*

Pagaliau laimingi išlipome iš lėktuvo ir pajudėjome namų link. Labai pasiilgau savo mažytės. Laaabaai pasiilgau.
Kai išlipome iš automobilio, susirinkom daigtus ir nuėjome namo. Įėjus visus pasitiko merginos, tačiau mano mergytės nebuvo matyt. Nieko nesupratau.
- Merginos, o kur Luka?
- Luka? O kas ji tokia?- paklausė El. Visi vaikinai, tam tarpe ir aš susiraukėm.
- Merginos, nejuokinga, kur Luka?- dar karta paklausiau.
- Jos nėra,- ramiai atsakė Pezz.
- Kur ji?
- Mes nežinom.
- Kaip tai nežinot?! Kur ji? Kiek laiko jus nežinot?
- Tiesiog, nežinom. Nežinom nei kur ji, nei ką ji veikia,- El.
- Aš jai tuoj paskambinsiu.
- Nejaugi! Tu jai paskambinsi! Ačiū, jau nebereikia! Aš su Pezz liepėm jai išjungti viską su kuo galima butu susisiekti ir pailsėti. Gali net nebandyti,- tarė El ir aš susiraukiau.
" Tu jai paskambinsi! Aciu, jau nebereikia!"
Ir tada aš supratau.
- Ji labai ant manęs supyko?- nuleidau galvą.
- Ne, tu ją iskaudinai. Tu net nematei, kaip ji liejo ašaras paskutinę dieną, prieš mums ją išsiunčiant pas-,- ji staigiai užsidengė burną ranka ir atsiduso.
- Pas ką? El, parašau, pasakyk pas ką..,- aš atsiklaupiau ant abiejų kelių, o ji stipriai užsimerkė ir purtė galvą.
- Ne, pasakysiu tik tada kai matysiu, kad tavo staigmena jai yra tokia, kokios ji nusipelnė.
- Aš pažadu butent tokia ji ir bus, myliu tave,- mano akys nušvito ir aš gavau į pakaušį nuo Louis.
- Tik aš ją myliu,- parodė į mane pirštu. Visi nusijuokė ir aš nubėgau ruošti mažytei staigmenos arba kitaip- atsiprašymo.

Tadaaaaaa! Nauja dalis- nauji komentarai! Laukiuu❤️