Lessons 1 [Lietuvių k.]

19 skyrius

Neišversta istorija/story originally by : harry_hurts_me

-

Likusi diena praėjo gana lėtai. Didžiąją laiko dalį praleidau galvodama apie Harry ir kas vyko tarp mūsų. Jau darbo pabaigoje man skaudėjo galvą, o pagrindinė mintis buvo kaip noriu grįžti namo.

Aš sėdėjau prie savo stalo kai akies kampeliu pamačiau tai, kas pritraukė mano dėmesį. Atsistojusi nuėjau prie durų pamatyti, kas įslydo pro jų apačią. Pasilenkiau ir pakėlusi pažvelgiau kas buvo užrašyta kreiva rašysena.

Parašyta:

REIKIA pasikalbėti. Ateik į mano namus apie 17:30. Atsiprašau dėl anksčiau. -H

Kampe jis paliko savo adresą. Tai buvo gražiausiai parašyta, tikriausiai, kad teisingai perskaityčiau ir nebūtų klaidų. Žiūrėjau į jį vis iš naujo ir iš naujo, suprasdama, kad tai tikra, o ne mano vaizduotės vaisius.

Grįžau atgal prie stalo ir atsisėdau. Mano širdis trankėsi į krūtinę prisiminus, kas vyko anksčiau. Viskas buvo taip painu, bet mano nuomone taip tai buvo linksmiau.

Maža šypsenėlė išdygo man ant veido ir aš pakračiau galvą besidėdama daiktus į savo rankinę. Paskutinį kartą nužvelgiau klasę įsitikindama, kad viskas gerai prieš išjungiant šviesą.

Jau buvo 6:45 kai išsitiesiau ant sofos. Aš ketinau eiti pas Harry gauti atsakymus, ar kažką, tikrai. Man tik reikėjo kažko, dėl ko aš nebuvau įsitikinusi.

Pasikeičiau rūbus į baltus šviesius džinsus ir raudoną maikutę. Ir jau buvau pasiruošusi nusileisti apačion, bet prisiminiau, kodėl visą laiką taip laikiausi atokiai nuo sekso. Nuo draugysčių ir apskritai, nuo vyrų. Viskas pradėjo vėl lysti į mintis, priversdamas mane vėl kristi į senus prisiminimus.

Persekiojimas. Kūdikis. Tyler. Mano kūdikis.

Atsidusau ir nubraukiau kelias ašaras spėjusias iškristi ant žando. Įslydau į porą konversų ir greitai patraukiau link durų bandydama neleisti sau mastyti apie tai daugiau laiko.

Mano kvėpavimas buvo lėtas ir trūkčiojantis kai patraukiau link mašinos-- galėjau matyti kaip mano oras išeina į šaltą naktį. Atidariau mašinos duris ir įlipau į vidų iškarto įjungdama šiltą vėjelį.

Lietaus lašai krito man važiuojant miestu. Įjungiau lango valytuvą, kad nuvalytų rūką, bet tada supratau, kad problema ne lange, o mano akyse. Nusivaliau akis sušniurkščiodama.

Neužtrukau ilgai kol radau Harry duoto adreso vietą. Vieną momentą sėdėjau mašinoje, kad susikaupčiau ir paslėpčiau verkimo žymes, aš su tuo jau baigiau. Harry turėtų nuostabią dieną jei tik žinotų.

Gyliai įkvėpiau prieš patuksendama į priešais mane esantį namą.  Praėjo kelios sekundės ir durys atsidarė parodydamos aukštą Harry figūrą. Jis dėvėjo džinsus ir laisvus languotus marškinius, kažkas ko dar ant jo nebuvau mačiusi. Pasijaučiau keistai matydama jį tokį; už mokyklos ribų kur jis galėtų tapti, bet kas kuo tik norėtų būti.

"Hey," jis nusišypsojo. "Jau maniau, kad neateisi."

Nuleidau galvą į kojas kurios rėmėsi į slenkstį. "Na, aš čia."

Šalti pirštai apgaubė mano odą. Mano galva pakilo, kad jis galėtų matyti mane, o aš jį. Žengiau žingsnį atgal ir jis išėjo su manimi į lauką. Ar jis neturėtų pakviesti manęs į vidų? Čia tikrai per šalta.

Be tokių žodžių, jis pradėjo lenktis prie mano veido. Pasukau veidą paskutinę sekundę ir jis pabučiavo mano žandą vietoje lūpų. Tyler.

Jis atsiduso ir sugriebė mano ranką. "Kodėl tau neužėjus į vidų." jis tarė tyliai.

Jis stumtelėjo mane į vidų prieš man kažką pasakant. Tikėjausi, kad jis tai tiesiog pamirš, bet atrodo ne. Užuot tai, kad jis atsuktų savo veidą į mano ir sunertų mano mažas rankas į jo milžiniškas, jis tik suraukė savo antakius.

"Tavo rankos šaltos."

Visaip stengiausi nesijuokti iš šios situacijos. Nepraėjo nei minutė, kai mes stovėjome laiko šaltyje. Ko jis tikėjosi?

Pajaučiau viduje kaltumą kai jis prispaudė mano rankas sau prie lūpų ir iš pradžių pakštelėjęs į jas jis papūtė šiltą orą, kad sušildytų.

Jis prisitraukė mane apkabinimui apvyniodamas savo rankas man ant nugaros. mano raumenys įsitempė. "aš atsiprašau, dėl to, kas atsitiko anksčiau." pasakė tyliai. "Kad sustabdžiau."

Mano rankos buvo prilipusios prie šonų kaip Harry tęsė apsikabinimą. Aš buvau tokia užsiėmusi galvodama, kas vyksta, kas pamiršau atsakyti taip pat apkabinimu, ir nežinojau ar tai turėčiau daryti. Jis atsiduso. "Prašau, apkabink mane taip pat, Lowri."

Jis nuskambėjo kaip vaikas kuris prašė priėmimo. Harry balsas buvo švelnesnis nei įprastai, pripildytas nekaltumas, kai galvojau, kad taip negalėtų būti tokiems kaip jis. Pradėjau galvoti apie Tyler nekaltumą prieš tai ir kaip jis pasikeitė.

Užsimerkiau ir apvyniojau rankas aplink Harry. Staiga užplūdo šiluma kurios negalima apsakyti žodžiais. Mes stovėjome tarpduryje apsikabinę ir aš jaučiausi saugiai jo glėbyje; lyg jis nieko nebūtų padaręs ar kažkaip įskaudinęs mane. Taip nesijaučiau nuo.. niekada dar taip nesijaučiau.

Praėjo kelios minutės ir Harry atsitraukė palikdamas savo vieną ranką man ant nugaros. "Prisėskime, gerai?"

Linktelėjau sutikdama. Harry ranka nukrito nuo liemens kai jis paėmė mano delną ir nusivedė į savo svetainę. Jis atsisėdo pirmas kai atsekiau jam iš paskos. Mūsų šonai susilietė, kai aš pasodinau save visai šalia jo.

"Taigi," jis smarkiai įkvėpė prieš tęsdamas. "Spėju, kad man reikėtų pasakyti tau kažką."

Visos emocijos kurias patyriau šias kelias minutes atrodo atsitraukė ir aš pavarčiau akis. "Na, žiūrint į tai, kad tu sakei norintis manęs, bet atstūmei tai... Taip, manau tu turėtum kažką man paaiškinti."

Harry atsiduso ir laisva ranka perbėgo per laukus. "Aš atsiprašau,Lowri. Turėjau tau pasakyti tai anksčiau, aš-"

Nutraukiau jį eidama tiesiai prie reikalo. "Kodėl mes sustojome, Harry?"

Jis atrodė nugalėtas, o akimis lakstė po mano veidą. "Jei tu norėsi išeiti po to, kai pasakysiu, viskas gerai. Aš suprasiu."

Mano antakiai susiraukė iš nesupratimo. "Harry, ką tu turi omenyje? Aš tik noriu-"

"Sužinoti, kodėl mus sustabdžiau." jis užbaigė mano mintį. Jis vėl perbraukė ranka per plaukus galiukus patempdamas. "Aš toks sumautas, Lowri."

"Kaip suprasti?"

Harry staiga atsistojo,pakeldamas mane kartu su juo. "Aš geriau tau parodysiu, o ne pasakysiu."

Sekiau jį prieškambariu truputėlį sutrikusi. Jo ranka pradėjo drebėti manojoje ir tada ir aš pradėjau nerimauti.  dėl ko jis taip galėtų nervuotis?

Jis pradarė duris ir pradėjo lipti laiptais žemyn kur tikriausiai yra jo rūsys. Jis sustojo kai aš buvau ant trečio laiptelio, o jis ant penkto. Dabar buvau aukštesnė už jį, nors tik coliu, bet vis tiek. "Pirma pabučiuok mane, Lowri."

Jo žodžiai mane sutrikdė, bet nepaisant to aš pasilenkiau į priekį ir pakštelėjau į jo lūpas. Jis vaidino lyg tai būtų paskutinis bučinys kurį jis gavo iš manęs, jo liežuvis perbėgo per jo lūpas mėgaudamasis mano lūpų skoniu. Jis vėl pradėjo likti laiptais, o aš sekti šalia jo už nugaros.

Nebuvau pasiruošusi tam ką pamačiau, nė truputėlio. Tai buvo visiškai akivaizdu, kai nulipau paskutinį laiptelį ir apsidairiau. Mano akys išsiplėtė kai supratau kur aš.

Aš stovėjau Harry Styles 'žaidimų' kambaryje.

----

Tikiuosi geras vertimas, visi supratot ką turi autorė omenyje su 'žaidimų' kambariu :'DD