Lessons 1 [Lietuvių k.]

49 skyrius

Savaitgalį praleidau užsirakinusi namuose, neatsiliepdama į Harry skambučius ir ignoruodama jo beldimą į duris.

Taip nebuvo dėl to, kad nenorėjau matyti Harry, aš tiesiog nieko nenorėjau matyti. Jau geriau būčiau viena sau užsirakinusi, nei vartoma visų ant žemės.

Laikas praleistas vienos, privertė mane susimastyti apie tai, kad čia aš dar net nesusiradau draugų, kadangi visą laiką praleidau su Harry. Nepadariau visko ko planavau. Bet negalėjau Harry leisti manęs sulaikyti, dėl visko galėjau kaltinti tik save. Atvykau čia su tiek daugybe planų sau, bet visus pamečiau sutikusi Hary. Į visus mano planus įsitraukė jis, o man tai net nerūpėjo. Jis tapo tokia didele mano gyvenimo dalimi, kokia nenorėjau, kad taptų. Buvau prisižadėjusi nieko daugiau neprisileisti taip arti,po to kas nutiko su Chase. Bet tai nutiko prieš mano valią. Harry pasidarė kelią prie manęs, o aš neleidau jam išeiti. Norėjau laikyti jį prie savęs ir glaustis prie jo krūtinės. Bet supratau, kad visa tai netikroviška.

Paskutinį kartą pažvelgiau į veidrodį, pasilygindama delnais rūbus ir pasitepdama šviesiu lūpų blizgiu. Pagriebiau raktus nuo staliuko ir patraukiau į lauką prie savo mašinos. Kelis kartus spustelėjau pultelį ir mašina atsirakino. 

Vairuojant man taip nuspaudė aukštakulniai kojas, kad net pirštai nutirpo. Nuleidau akis ir atsidusau, supratusi , kad jau esu prie Harry namų.

Atsargiai išlipau iš mašinos ir priėjus prie durų patuksenau.

Harry pravėrė duris net nepraėjus sekundei, jo akys buvo raudonos ir patinusios, visai kaip mano. Jis atrodė visiškai išsekęs, marškinėliai lyg neplauti jau keletą dienų, o dar pižaminės kelnės, nors greit bus penkta valanda, jo plaukai irgi atrodė kaip neiššukuojamas kutvelynas. Harry stebėjo mane kokią minutę, o tuomet pravėrė duris plačiau, kad galėčiau užeiti.

Nuėjau tiesiai prie jo sofos ir atsisėdau. Jis atsisėdo priešais mane, dar vis žiūrėdamas lyg pirmą kartą pamatęs. Galbūt jis tiesiog nematė manęs dar tokios silpnos, tokios įskaudintos.

Pravėriau burną kalėti, bet nebežinojau ką pasakyti. Negalėjau nieko pratarti, žiūrėjau į jį ir prisiminimai grįžo apie visus gerus išgyvenimus kartu, nors atėjau jo palikti.

Žiūrėjimas į jį, tokį liūdną, vertė mane pergalvoti savo sprendimą, bet negalėjau, nes tai buvo ko čia atėjau, ko man reikėjo.

"Harry-"

"Žinau," jis nutraukė mane, jo balsas girgždėjo. Jis žinojo dėl ko aš čia, ką ketinau sakyti, jis žinojo, kodėl jo vengiau. Galėjau išžiūrėti, kaip jo akyse renkasi ašaros. "Prašau, Lowri, pereikime šiuos sunkumus, kartu."

Pakračiau galvą. "Atsiprašau." aš atsiprašiau, nes norėjau pasilikti, nes mylėjau jį. Žinojau, kad tai bus geriausia, mano vienos nuomone. 

Jis pakilo nuo sofos ir ištiesė man ranką. "Leisk man atsisveikinti su tavimi, geriausiu būdu kokį žinau."

Žinojau ką jis turėjo omenyje, bei žinojau, kad po to man bus tik dar labiau sunku palikti jį. Bet man nerūpėjo, man irgi to reikėjo, paskutinių prisiminimų apie mus. Gyliai įkvėpiau, pasiruošdama tam kas įvyks. Suėmiau jo ranką ir nusekiau paskui jį į miegamąjį.

Jo rankos nusileido prie mano palaidinės kraštų ir suėmęs juos jis nuvilko nuo manęs palaidinę. Jis atsegė mano liemenėlę, leisdamas jai nukristi ant žemės, po jos nusekė ir džinsai su kelnaitėmis.

Rankomis perbraukiau per jo bicepsus ir rankas, o tuomet nuvilkau jo marškinėlius. Harry stebėjo mane liūdnomis akimis, kol atseginėjau jo kelnes ir nusmaukiau jas kartu su bokseriais.