Lessons 1 [Lietuvių k.]

43 skyrius

Neišversta istorija/story originally by : harry_hurts_me

-

Harry įsuko į mano namų kiemą. "Ar esi tikra, kad nenori užsukti pas mane?"

Liūdnai jam nusišypsojau. "Įsitikinusi. Ačiū tau, Harry, aš tiesiog noriu truputėlį laiko praleisti viena su savimi. Bet mes pasimatysime rytoj darbe, gerai?"

Jis linktelėjo. "Lowri, aš atsiprašau, aš nežinojau, kad jie ten pasirodys. Dieve, tai buvo visiškai sumauta. Aš nežinojau, mes galėjome ten iš viso nevažiuoti. Jėzau, Lowri, aš taip atsiprašau."

Linktelėjau. "Harry, tu neturi dėl ko atsiprašinėti. Žinau, kad tu negalėjau to numatyti ir nekaltinu tavęs dėl to." pasilenkiau per vidurį ir švelniai pabučiavus jo lūpas nuvaliau tekančias jo ašaras. "Neverk, Harry."

Jis nuleido akis, pabučiuodamas mano ranką ir pridėdamas ją prie žando. "Tai skaudina, kad ji melavo bei, kad ji buvo su tuo šūdžium kuris skaudino tave. Bet labiausiai skauda, nes skauda ir tau. Tau, mano mažyte, neturėtų niekada skaudėti. Noriu tavęs laimingos, visada."

Perbraukiau nykščiu per jo apatinę lūpą. "Tu darai mane laimingą, Harry. Tiesiog reikia daug ką priimti su tavimi, supranti?" Atsegiau savo saugos diržą ir atsegiau jo. Prisitraukiau jį sau į rankas bei paslėpiau veidą jo kakle.

Jis kelis kartus pabučiavo man į plaukus. "Prašau, pasilik su manimi."

Atsitraukiau ir pažvelgiau į jį. "Aš nepalieku tavęs, tik vienai nakčiai. Rytoj, gerai? Rytoj aš būsiu tavo, tiesiog man reikia truputėlio laiko pagalvoti."

Harry linktelėjo. "Ar galiu nors palydėti tave iki durų?"

Linktelėjau ir abu išlipome iš mašinos.

Hary tvirtai laikė mano ranką, kai lipome laiptais prie durų. "Mes tiek daug laiko būname kartu, dabar bus keista be tavęs."

Linktelėjau. "Žinau," pradėjau kikenti. "Tai darosi liguista."

Šypsena atsirado jo veide. "Man patinka tai."

Pakračiau galvą susierzinusi. "Tau tik patinka tas visas seksas."

Jis mirktelėjo, pasiekdamas durų rankeną. "Tai taip pat patinka."

Pakračiau galvą. "Tu iš tiesų nesielgei, umh- šiurkščiai paskutiniu metu."

Jo antakiai susiraukė. "Ką turi omenyje?"

"Na žinai," sukau plaukų sruogą aplink pirštą. "Surakinimas, tavo žaidimų kambarys."

Jis nusišypsojo. "Galbūt kai sekantį kartą ateisi, parodysiu tau šiurkštumą. Nors galėtume ir dabar..."

Pakračiau galvą ir dar vienas kikenimas išsprūdo po lūpas. "Ne, vėliau. Man patinka, kai esi šiurkštesnis su manimi."

Jis nusišypsojo. "Susitiksime rytoj, Lowri?"

Linktelėjau ir žengiau į jo rankas pasikabinti. 

Harry pabučiavo man į plaukus. "Labai tave myliu," jis stumtelėjo mane prie durų, taip kad nugara atsiremtų, kai jis dar vis laikė mane rankose.

Pažvelgiau aukštyn į jį ir pasistiebiau ant pirštų galų, prispausdama savo lūpas prie jo. "Myliu tave labiau," pasakiau, kai jis įslydo liežuviu man į burną.

Sudejavau pakišdama rankas po jo marškinėliais ir užčiuopdama jo raumeningą nugarą. "Jei ir toliau taip mane liesi..." jis sudejavo. "Paimsiu tave čia ant žemės, tiesiai čia, dabar."

Nusišypsojau ir atsitraukiau nuo jo. "Pasimatysime rytoj, Harry." greit atrakinau duris ir įžengiau į vidų. 

Maža šypsenėlė atsirado ant jo veido. "Labanakt, Lowri."

*****

Sėdėjau prie savo stalo, žvelgdama į visus sukrautus popierius, prieš suleidžiant mokinius. Nedrąsus beldimas pasigirdo į duris. "Užeikite," pasakiau nepakėlusi akių.

"Lowri," Harry atsiduso patraukdamas link mano stalo.

Nusišypsojau, bet nepakėliau galvos nuo visų suveltų popierių. "Labas mažuti."

"Kaip praėjo naktis vienai?"

"Gerai," ištraukiau dar vieną taisymo pieštuką ir pastūmiau kelis lapus link jo. "Gal galėtum padėti, prašau?"

"Pirma pažvelk į mane." jis sušnabždėjo.

Pažvelgiau akimis aukštyn nuo lapų. Jo purpuriniai marškinėliai buvo gražiai prisispaudę prie jo bicepsų bei gražiai derėjo prie poros juodų kelnių. Nusišypsojau, "Pabučiuok mane, prašau."

Jis šyptelėjo, pasilenkdamas per stalą ir suliesdamas mūsų lūpas. "Reikia pagalbos taisant?"

Atsidusau, linktelėdama ir stebėdama kaip jo raumenys išryškėja, kai jis prisitraukia mėlyną kėdę šalia mano stalo. "Aišku, tu neprivalai man padėti," sumurmėjau. 

Jis šyptelėjo. "Noriu padėti tau. Man patinka padėti tau. " jis paėmė pieštuką ir pradėjo taisyti darbus. Stebėjau savo pačios darbų krūvą. "Lowri, testai iš ties sunkūs." jis sumurmėjo, kai perskaitė klausimus ir pradėjo žymėti mokinio neteisingus atsakymus.

"Tie šunsnukiai neperskaitė tos prakeiktos knygos," perbraukiau pirštais sau per plaukus. pažvelgiau į Harry, pamatydama, kad jis stebi mane pro blakstienas. "Aš jiems uždavinėjau klausimus ir nieks nežinojo atsakymų. Atrodo tai buvo išeitis pažiūrėti ar jie klausėsi ką dėsčiau. Dalį knygos aptarinėjome visas dešimt minučių."

Jis linktelėjo ir nusišypsojo. "Nekaltinu tavęs, elgčiausi visai kaip tu. Na ir elgiuosi taip." jis vėl nuleido akis į darbą ir parašęs pastabą, viršuje užrašė pažymį ir ėmėsi kito darbo. "Ar ketini taisyti ar tik stebėsi mane?"

Nuraudau. "Atsiprašau, man patinka stebėti tave." vėl pradėjau dirbti popieriuose. 

"Man taip pat patinka stebėti tave, po manimi, lovoje."  jis atsikvėpė. 

Nepatenkinta tarstelėjau. "Mes susitarėme, kad sekantį kartą būsi šiurkštesnis."

"Galiu nubausti tave, čia ir dabar, o tada paimti tave ant bet kurio stalo." jo balsas pagilėjo. 

pažvelgiau vėl į jį ir jis jau žiūrėjo į mane, akys buvo patamsėjusios. "Nepasakok man, o parodyk."

Jo burna prasivėrė. "Oh, tu pati to prašei, mažute."

Harry apėjo aplink stalą, jo akys neapleido manęs, kai jis kilstelėjo mane iš sėdėjimo pozicijos. "Būk atsargi su savo norais."

----------------

ATSIPRAŠAU, ILGAI NEKĖLIAU TOKIOS TRUMPOS DALIES, NESU NAMUOSE, SUNKU BAIGTI VERSTI NORS IR KAIP SKUBU.

KITA DALIS TAIPOGI VIENO LAPO IR TAI MAN PALENGVINS VISKĄ ;DDD BET NEPRIŽADU JOS GREITAI :')))