Naujokai

V Skyrius. Rugsėjo 1

Aut.poz.
Pro langą skverbėsi saulės spinduliai. Spinduliai nutvieskė šviesų Christinos kambarį. Tuo metu sučirškėjo užtaisytas žadintuvas. Kuris kvietė eit į mokyklą. Christina dar penkias minutes gulėjo. Tada tingiai rąžėsi. Ji sunkiai pramerkė akių vokus. Bandė įsžiūrėt kiek rodo valandų.
Christinos pozicija.
Ausis dirgino šaižus žadintuvo čirškimas. Aš nusnaudžiau jog patylėtų. Nusmigau tol kol nesučirškė tas nelemtas daikčiukas. Atsisėdusi pažvelgiau pro netoliese esantį langą. Lauke buvo neypatingai šviesu. Vyravo linksmos spalvos. Tartum rytas džiaugėsi mokslo metų švente.
Tingiai išlipusi iš lovos greitai sugriebiau drabužius ir žingsniavau link vonios kambario.

***

Nusipraususi ir persirengusi grįžau į savo kambarį. Užsiaviu batus. Pasidažau blakstienas tušu. Paryškinu šiekt tiek lūpas. Atsistojau priešais veidrodį. Kažko trūko. Ak taip. Švarko ar striukės. Pasirausiau spintoje rudo, odinio švarko. Pagaliau radusi, juo apsivilkau. Dar pasikvepinau kvepalais. Pagriebiau rankinuką. Ir išėjau iš namų. Namuose vėl nieko nebuvo. Kaip visada eilinį kartą. Užrakinusi duris, nukeliavau pas Lydią. Kartu eisim į mokyklą.

***

Pagaliau atėjusios į mūsų klasę mes pasisveikinom. Auklėtoja ir visi kiti klasiokai suūžė. Paskui dairiausi kurią vietą man parinkus sėdėjimo vietai. Aš ėjau link galo. Ir atsisėdau į tuščią suolą. Vidury. Lydia kitur. Norėjau šiemet sėdėt su kitu/a. Aš apsidairiau norėdama žinot kur sėdi Lydia ir ar nebus naujokų.
- Gali nesistengt, - man už nugaros tyliai pasakė kažkas. Aš žaibiškai atsisukau. Už manęs sėdėjo Lydia. Man vos infarkto neįvarė! Jau norėjau jai skaityt moralus, tačiau auklėtoja pertraukė:
- Taigi sveiki visi. Kaip matote vėl sulaukėme Rugsėjo 1. Žinau, kad kai kurie nelaukėte jos. Tačiau aš atvirai sakant džiaugiuosi jus matanti visus gyvus ir sveikus. Taip taip. Į mūsų klasę ateina grupelė naujokų, - jos žodžius palydėjo įkyrus klasiokų švilpesys, bambesys. Man asmeniškai nepatikdavo pernelyg didelės klasės. Nes tada būdavo sunku susikaupti ir dirbti. Aš norėjau atsikirst bet nutylėjau. Greitai kažkas į duris pabeldė. Žinoma, gi klasės durys buvo uždarytos! Girdėjau kaip mokytoja tyliai aiktelėjo ir neva silpnu balsu aiktelėjo:
- Prašom, - ir durys prasivėrė. Nesupratau kas ir kaip galėjo turėt tokią gerą velnišką klausą per tokį nepakeliamą triukšmą. Tuom aš labai stebėjausi. Išvydau rudas garbanas. Paskui ją geltoni plaukai. One Direction? Oh my gast! Šitie vyrukai mokysis mūsų klasėje. Net pačiai auklėtojai lūpos atvėpo. Paskutinis atėjęs uždarė duris. Tai buvo Zayn Malik. Man širdis nusirito į kulnus. Visa klasė kaip mat nutilo. O populiarosios ėmė šnabždėtis apie tuos vaikinus. Aš dar pavarčiau akis. Nors tie 1D vaikinai atrodė gana karšti. Pala,karšti? Jau nusišnekėjai gerokai, Christe. Pagaliau auklėtoja teikėsi atsistoti. Ir šiek tiek drebančiu balsu prabilo: - Tai ką sveiki atvykę į mūsų klasę. Gal malonėtumėte prisistatyti? - neabejoju jog auklėtoja apie juos gerai žino ar net gi jų gerbėja yra. Mūsų auklėtoja gerokai jauna, bet vyresnė už mus. Ties vaikinukai susižvelgė ir šyptelėjo. Pirmas prabilo juodaplaukis:
- Sveiki, aš esu Zayn. Dievinu muziką, - tai pasakęs jis nutilo ir pažvelgė į mane. Aš nuraudau. Bet greitai nukreipiau žvilgsnį. Ach, kodėl visą laiką kreipiu dėmesį būtent į šiuos gražuoliukus. Paskui dar kažkas baladojo į duris. Ir durys prasivėrė. Išvydau tarp durų stovintį dar vieną vaikinuką. Juodi plaukai, aukštas, tamsiai rudos spalvos akys. Šbelni šypsena. Balti dantys. Nuostabu, dar daugiau bernų. Fifos regis ir nebuvo pastebėjusios jo. Tik aš viena? Pažvelgiau į nepažįstamąjį. Mano ir jo žvilgsniai susitiko. Kol auklėtoja nepertraukė: - Sveikas, taip pat ir tu naujokas? Prašau papasakok apie save, - paprašė mokytoja. Tas vaikinas ėmė prisistatyti. - Aš vardu Derekas. Man patinka krepšinis ir lakrosas.
Po tokių žodžių pasisukau į klasiokų reakcijas. Mačiau kaip Stailsas žiojosi, bei žvelgėsi su Skotu. - Ką gi, puiku. Galite sėstis į laisvas vietas. Bet prašyčiau, kad poroje būtų mergina ir vaikinas, - triumfuodama pasakė mūsų auklėtoja. Aš iš lėto užsimerkiau melsdamasi, kad niekas su manimi nesėdėtų. Greitai išgirdau kaip kažkas prisėdo šalia manęs. Atsimerkiau ramiai alsuodama, taęiau širdis pašėlusiai plakė. Ir pažvelgiau kas gi su manimi sėdi.

Sveiki, džiugu matyti,kad kažkas skaito mano nesąmones ;). Beje ar man verta ją tęsti? Ar nenuvažiuoju į pievas. Kad man būtų ramiau galite išsakyti nuomonę komentaruose arba į pm. Ir galite pasvarstyti kas su ja sėdės.Šiaip ačiū už vote, komentarus bei peržiūras.