Naujokai

VI skyrius. Naujokas

Pirmiausia pažvelgiau į plaukus. Rudi, spindintys tamsiai kaštoninės spalvos plaukai. Paskiau nusileidau ant akių. Kurios taip pat mane nužiūrinėjo tik kiek skvarboku žvilgsniu. Jo akys buvo taipogi rudos, bet tokios tyros, šiltos. Negaliu apsakyti į ką šis žvilgsnis buvo panašus. Neiškentusi pažvelgiau į visą veidą. Mačiau kaip šio vaikinuko veide šmėkštelėjo pašaipi or kiek gana įžūloka šypsena.

((Neradau gif, kad būtų su Allison. Sorry, kad jei nebus panaši.))
Ach, Derek. Bent ne iš One direction. Tada manęs nebūtų šioje gana keistoje klasėje. Aš staigiai nusigręžiau nuo naujoko. Tada tuo metu atsistojo mūsų vadovė kuri dar kartą kreipėsi į mus:
- Taigi, dar kartą sveikinu visus su rugsėjo pirmąja - mokslo ir žinių diena. Dabar su kuo sėdite turėsite per mano pamokas sėdėt iki mokslo metų galo. Jokie maldavimai nepadės, - iš karto perspėjo moteris kuri už mus šiek tiek buvo vyresnė. Dar kiek padvejojusi palinkėjo mums gerų, linksmų ir nuotaikingų mokslo metų.
Po jos žodžių klasėj kylo smarkus šurmulys. Man parūpo su kuo Lydia sėdi. Atsigręžiau, bet vėl grįžau į buvusią, pradinę formą. Ji sėdėjo su vaikinu iš One direction. Zaynu Maliku. Regis, laukia nenormalūs mokslo metai. Kažkokia nesąmonė. Nei man jie reikalingi nei rūpinuosi jais nors tu ką. Įdomu, kada mus paleis iš šios nelemtos klasės, mokyklos, šventės. Netrukus bendras suolo draugas paklausė. - Sveika, kuo tu vardu? - tačiau aš apsimečiau, kad neišgirdau jo klausimo. Iš išvaizdos atrodo jog jis kabus mergišius. Bet tas Derek ir toliau kalbino mane. Oh my gast kodėl jis toks įkyrus. Nei juo žaviuosi nei įsimylėjusi nors tu ką nei jis man rūpi. Laimei jog taip sėdėsime ne per visas pamokas. Nes kito dalyko mokytojai, būna persodina arba palieka sėdėt taip iki mokslo metų galo. Pagaliau auklėtoja pasakė jog mes galime eit namo tik prieš tai išdalino tvarkaraščius. Vos gavę išėjom iš pastato ir patraukėm namo. Kaip visada keturiese ėjom namo: Aš, Lydia, Skotas ir Stailsas. Mat buvome kaimynai . Staiga Lydia sustojo ir pasakė:
- O tu kartais nieko nepalikai? - aš sumišau. Nesupratau ką jinai norėjo pasakyti. Gniaužiau kumštį abiejose rankose. Nepajutau odinės rankenėlės. - Ėėė, žmonės, regis palikau rankinuką mokykloje, - sunerimavau.
- Gali nebijot. Jo niekas nepasiėmė, - kažkur už nugaros sušneko iš kažkur girdėtas vaikino balsas. - Beje tavo vardas Allison? Graži rankinė, - pagyrė vaikinas.

Aut. poz.

Šiandien buvo rugsėjo 1 - mokslo ir žinių diena. Beveik visi nelaukdavo šios dienos. Nes tai reiškė jog jie vėl grįžta į kalėjimą ar panašiai. Rytas buvo skaistus, giedras nė menkiausio debesėlio danguje. Šiaip per tą šventę dažniausiai lynodavo. Šiandien buvo išimtis. Netrukus visame Bikon Hilse mieste suskambėjo daugybė žadintuvų prikeldami visą visuomenės dalį. Užvirė maišalynė: barškėjo indai, girdėjosi vandens sruvenimas, atsisveikinimai su šeimos nariais, mašinų burzgesiai, kvelėjo pusryčiai. Rytas buvo judresnis negu prieš kelias savaites. Štai suskambėjo pirmasis skambutis mokykloj. Mokykla stovėjo prie ežero ir parko. Parke bėgiojamas maratonas Tad galėdavai per pertraukas išeit ir įkvėpt gryno oro, pasigrožėt gražiu vaizdu. Žiemą, kai būdavo įšalęs vanduo juo galėdavai čiuožti. Dar būdavo lakroso, regbio, beisbolo ir kitų sporto šakų rungtynės. Tam turėjo stadioną.

Žodžiu, veiklos visada yra. Mokykloj ramu. Girdėti tik mokytojų balsai pristatantys naujokus, aptariantys klasės kurso programas. Kantriai, išmokę pamokas mokiniai galėjo eit namo. Kur jų namuose laukdavo visi juos mylintys žmonės pasitinkantys pietumis, klausimais, rūpestingumu. Paskiau vėl išsiskirdavo. Suaugę į darbą, mokiniai į būrelius, mokyklas. Grįžę pavakarienaudavo, paruošdavo pamokas ir eidavo gult. Diena kaip ir visos kitos. Tačiau artėja metas pavojams ir viskam kitam.