Naujokai

IV skyrius.Likęs vakaras

Praėjom per kavinės slenkstį. Kaip visada paskutinę atostogų dieną būna daug žmonių. Matyt nori atsisveikint su vasara ir panašiai. Bent jau taip man atrodė. Kiek užmačiau vietų nebuvo. Ir ketinau su Lydia dingt iš šios tvankios kavinės. Iš tikrųjų šiandien labai buvo karšta. Jokio
vėjelio. Tačiau Lydia sustabdė mane:
- Christe, žiūrėk, matai yra kavinės kiemas, - aš atidžiai pažvelgiau į draugę. Ar jai nepasidarė kū kū. Bet paklausiusi žvilgtelėjau į netoliese esantį kiemą. Iš tiesų jis ir buvo. Taip pat ten buvo žmonių. Tad abi nieko nelaukusios ėjom link kiemo. Kiemas buvo apsodintas gėlėmis, pastatyta visokių statulėlių. Pavyzdžiui kaip nykštukai. Pakėlus galvą į dangų matydavai tik debesis arba giedrą dieną ar žvaigždėta naktį. Galiu patvirtint jog anksčiau nesu buvusi tame kiemely ir net negirdėjau jog tas yra. Dar kartą peržvelgėm akimis. Buvo vieta gale. Tai ir patraukėme tenai. Tačiau priėjusios pamatėm jog šalia sustatytam suole sėdi Stailsas su Skotu. Jie mūsų klasiokai. Aš tik linktelėjau galva pasisveikindama. Ta tik šypsojosi nėmaž nesistebėdama. Aš susiraukusi atsisėdau ant suolo. Pasidėjau pirkinius su rankinuku. Tik tada Skotas su Stailsu atkreipė dėmesį į mus.
- Emm, labas, - pralemeno rudaplaukis su kaštoniniais plaukais. O priešais Stailsą sėdintis jo geriausias draugas Skotas tik nežymiai linktelėjo galva. Aš taip pat pasisveikinau. Na, iš Lydios nieko negirdėjau. Tuo metu greitai atėjo padavėjas. Išdalinęs meniu greitai pasišalino. Svajingai atsivertusi knygą žiūrėjau ką čia gero užsisakius. Kiek su Lydia pasitarusios užsisakėme Vegetarišką picą su kokakola. Kol laukėm picos. Kalbėjomės su Stailsu ir Skotu:
- Tai ką gero nuveikėt šią vasarą? - pasidomėjau aš. Stailsas su Skotu kiek ir susižvelgė ir manau abu galvojo ką pasakyti. Tad jau Skotas atsakė už save ir rudaplaukį:
- Įvykdėm savo pažadus, sugalvotas užduotis mūsų, - pasakė Skotas. Mačiau kaip Stilinskio sūnus iš nuostabos pravėrė burną. Bet greit susičiaupė. - O jūs ką gero? - aš gūžtelėjau petimis. - Atostogavom. - šyptelėjau. Stailsas susimąstęs numykė. - Sakot, atostogavot? - sulyg šiais žodžiais mums atnešė picą.

***

Pagaliau grįžusios namo iš parduotuvės ir kavinės užsukom pas mane į namus. Namie nieko nebuvo. Mes tylėdamos užlipom laiptais aukštyn abiejose rankose laikydamos prekes. Pagaliau pasiekėm mano kambarį. Aš nuspyriau aukštakulnius ir griūvau aukštielninka ant lovos. Bet greitai atsisėdau. Ir paklausiau Lydios:
- Na, tai ką veikiam? - svajingai atsidusau. Rytoj laukia rugsėjo 1. Su naujovėmis, pažymiais, klasiokais. Staiga Lydia pasisiūlė peržiūrėti aprangą rytojui. Aš sutikau. Iš tiesų taip ir neapsisprendžiau ką vilktis rugsėjo 1. Tad atidariau savo nemažą drabužių spintą ir žiūrėjoau kokių gražių suknelių esti. Pagaliau pamačiau mėlyną suknelę be šleikučių. Ji man visai nieko. Tad atsisukau į Lydią, kad pasakytų ar tinka. Ta tik purtė galvą. Aš nusiminiau pakabinau suknelę ir ieškojau kitos. Bet sunkiai. Štai ištraukiau raudoną it kraujas suknelę. Lydia garsiai pasakė:
- Na, na. Visai netinka. Leisk man pasižiūrėt. Tuo metu atsisėdau ant savo lovos sukryžiavusi kojas. Ir stebėjau draugę kuri tuo metu rinko man drabužius. Greitai pastebėjau kaip draugė sustingo žiūrėdama į gėlėtą suknelę. Tada ją pasidėjo ant rankos. Ieškojo batų. Ir ištraukė juodus aukštakulnius. Ir greitai atėjo iki manęs. Atsargiai pasidėjo mano rūbus ant lovos ir pasakė man jog eičiau pasimatuot. Tačiau niekur iš vietos nesijudinau. Pažvelgiau į laikrodėlį jau rodė 21:00. Nutariau jog nedalyvausiu vakarėlyje. Nes jis anksčiau buvo prasidėjęs ir neturiu tam noro. Lydia pasakė jog jinai jau turinti eiti. Aš apkabinau ją. Ji taip pat. Ir tada atsisveikinom. Tik buvau palydėjusi iki durų. Kai draugė išėjo aš apsidairiau ar nieko nematyti. Gatvėje buvo šiek tiek vėsoka, tylu. Tad užsirakinau duris ir grįžau į savo kambarį. Apsitvarkiau, susiruošiau rūbus ir visa kita. Ir jau manęs laukė lova. Vos atsigulusi pamažu merkiausi. Ir galiausiai užmigau.

((Aukštai žinote kas))