Dark Inside (LT) BAIGTA

7 DALIS

Mano širdis pradėjo plakti dar stipriau. Nors po tokių naujienų ir taip jau buvau visa virpanti. Nusišluosčiau šlapius skruostus, giliai įkvėpiau oro.

Žmogaus siluetas lėtai išlindo iš šešėlio, bet veido dar nemačiau, nes žmogus buvo užsidėjęs gobtuvą. Iš eisenos ir sudėjimo galėjau spręsti, kad tai vaikinas. Galop pamačiau jo mėlynas akis.

Tai buvo Piteris.

-Kodėl čia sėdi viena? - šyptelėjo vaikinas. Piteris beveik visados šypsosi, nesu mačiusi jo liūdno. Net per Gedimino laidotuves, net per Piterio tėvo laidotuves jis vis tiek šypsojosi.

-Atėjau čia pamąstyti, - atsakiau ir nuleidau galvą, kad jis nepamatytų mano ašarotų akių.

-Kodėl verki, Vilija? - jis prisėdo prie manęs ant supynių ir apkabino mane per pečius. Nusipurčiau jo ranką ir atkakliai tylėjau. Ne itin pasitikiu juo, tuolab kai apie jo motiną Urtę sklinda gandai, kad tai ji kalta dėl jos vyro, Piterio tėvo, mirties. Tačiau policijai pritrūko įrodymų, kad galėtų ją pasodinti į kalėjimą.

Piteris neatstojo, toliau sėdėjo šalia manęs. Dar kelis kartus bandė apkabinti mane, tačiau aš vis nusipurtydavau jo ranką, galop jis pasidavė.

Mano skruostais vėl pradėjo riedėti ašaros.

-Kas yra, mažute? - Piteris paglostė man plaukus.

Galop pasidaviau emocijoms. Įsikniaubiau Piteriui į krūtinę ir kukčiojau. Jis raminančiai glostė man plaukus. Jo kvepalai labai skaniai kvepėjo.

-Nagi nagi, - nuskambėjo skardus juokas už nugaros. Atsisukau. Tai buvo Inesa. - Vos mirė Gediminas, Vilija puolė į glėbį jo geriausiam draugui.

-Inesa, ką tu čia nusišneki... - šaltai atsakiau.

-Inesa, tu kalė, buvai jos geriausia draugė, o kaip dabar elgiesi... Galbūt pavydi, nes Vilija daug geresnė už tave? Atstok nuo jos, nes... - Piteris užtilo.

-Nes? Ką tu man padarysi? Pasiskųsi savo raganai mamytei? Prašau, bėk pas ją. Nebijau aš jūsų! - piktai atrėžė Inesa ir išėjo iš mano kiemo.

Aš vis dar sėdėjau be žado. "Geresnė už tave"? Kiek žinau, prieš metus tarp jų buvo šioks toks romanas. Tik nežinau, kodėl viskas baigėsi. Įsidrąsinus nusprendžiau paklausti Piterio apie tai.

-Kas buvo tarp jūsų su Inesa?

-Nemanau, jog tai tavo reikalas, - šaltai atsakė Piteris.

Ak jis taip... Atsistojau ir išėjau į namus. Susiradau Elę.

-Aš einu miegoti. Prižiūrėsi namus?

-Žinoma, - pabučiavo mane į žandą. - Pailsėk.

Užlipau į savo kambarį. Pažvelgiau į laikrodį. Trečia valanda nakties. Apsirengiau pižamą ir atsiguliau. Akys pačios pradėjo merktis. Jau beveik užsnūdau, bet pajutau kaip lova įdubo. Kažkas atsigulė šalia manęs ir apsikabino. Neturėjau jėgų kažką daryti ar sakyti. Netrukus aš užmigau.

Tadam! Jau septinta dalis ^^