Ji - Ziauriai prikolna mergina
Jis - Supermenas
Ji - Melani
Jis - Louis
Mergina yra pokstu meistre, bei geriausia Louis Tomlinson seses drauge. Bet mergina uzklumpa netiketa netektis. Kaip ji su tuo susitaikys??? Na istorijoje "DRUGELIAI" gal pasak...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Mes abi nuejome miegoti.
Ryte atsikeleme labai keistai besijausdamos. As papurenau savo plaukus ir OMG!!! Jie visi riebaluoti. Greitai atsistojau ir nulekiau prie veidrodzio OMG!!!! Kas lindo prie mano plauku ir veido??? Aš pradėjau žadinti Lucy - Lucy, blet kelkis!!! Louis išpiešė mūsu veidus ir apipylė aliejumi plaukus - rekiau. Vos tik ji isgirdo žodį plaukai, ji pašoko iš lovos, o aš tėškiausi ant grindu - Aš tą Louis užmušiu - surėkė ji ir tada pamatėm Louis tarpduryje žvengiantį. O tada mes pradėjome jį vaikytis po visus namus - Louis, tu neišsisuksi - surėkėme abidvi - Dar ir kaip! - sušuko Louis bėgdamas. Aš sustabdžiau Lucy - Mes galime subadyti jo mašinos padangas - sušnabždėjau jai į ausį. Ji linktelėjo ir mes pasiėmusios peilį pradėjome badyti Louis mašinos padangas. Kai baigėme grįžome i kambarį ir palindome po dušais. Išsišukavome plaukus ir aš sulaukiau skambučio. - Klausau - Atsiliepiau - Melani - verke mano pamotė - tavo tėtis... - Kas jam? - Paklausiau jos - Jis mirė - sukūkčiojo ji. Aš suklupau ir pradėjau verkti - Ne, ne, ne prašau pasakyk, kad tai tiesiog pokštas - bandžiau nusijuokti, bet man nepavyko - Dėja, kad ir kaip tai norėčiau pasakyti, tai nepoštas - pradėjau dar labiau verkti. Padėjau ragelį ir prie manęs pripuolė Lucy - Kas atsitiko? - paklausė Lucy - Jis... Jis... Jis sakė, kad manęs nepaliks, bet jis paliko - isikibau įsikibau į merginos marškinėlius ir verkiau. Mergina pradėjo glostyti mano nugara ir raminti. - Jis negalėjo manęs palikti - toliau verkiau, tik dabar prie manęs prisidėjo ir Lucy. Mes abidvi verkėme. Bet tada susipratau, kad reikia grįžti namo ir pabūti su pamote. - Aš eisiu, pamote reikia paguosti - nusivaliau ašaras ir atsistojau - Aš su tavimi - kartu atsistojo Lucy. Aš linktelėjau ir mes išėjome iš jos namų. Neu-ilgo mes buvome mano namuose. Iškarto puoliau apkabinti pamotės ir mes abidvi pradėjome verkti - Jis negalėjo mūsų palikti - verkiau - jis prižadėjo - kūkčiaujau - jis buvo svarbiausias žmogus mano gyvenime - įsikibau į pamotės palaidinę. Po kelių valandų mes baigėme verkti. - Kas jam atsitiko? - paklausiau aš - Infarktas - trumpai atsakė pamotė. Aš ir vėl pradėjau verkti. - Tavo tėtis, norėjo tau įteikti tai šiandien, bet jo nėra, tai... - ji į svetainę įnešė mažą spanielį. Aš iš karto apsikabinau spanielį - Duok jai vardą - paragino Lucy - Braškė - pavadinau ją taip, nes tėtis mane taip vadindavo. Apkabinau Braškę ir pradėjau verkti.
