Severe destiny

1.2.

Praejo dvi dienos kai į mokyklą atvyko naujokai "pasipūtelė" ir jos vaikinas, per tas dienas nieko nenutiko, nes stengiausi jų vengti ir kaip tik galėdama ignoruoti juos, nes jie pradeda mane užknisti. Jie kabinėjasi prie manęs ir jie žino, kad aš lengvas taikinys jiems, kad turėtų ką panervinti... Begalvodama ir pasiekiau mokyklą kaip ir įprastai mokiniai kalbėjosi savo būreliuose, o prie manęs priėjo Zoja ir apsikabino mane.

-Acacia, Domi rengia šeštadienį vakarėli davai varommmmmm?- pratesė "m" raidė ir sustojusi atsisuko į mane ir pažiūrėjo šunyčio akutėmis, aš tik pavarčiau akis ir linktelėjau taip duodama suprasti jog sutinku.-Yeyy!!-sušauke ir puolė man į glėbi. Na taip Zoja yra tikra vakarėliu liūtė na aš nuo jos neatsilieku, bet rečiau lankausi tokiuose dalykuose.

Priėjusios spinteles pasiememe savo reikiamas knygas pamokoms ir jau ruošiausi uždaryti kai kažkas tai padarė už mane. "Oh, puiku nereikės vargintis kelti ranku jog uždaryti tas nelemtas dureles" prakalbo mano sąžinė "Užsičiaupk" pagalvojau ir dėjau savo galvoje sau "Face Palm". Lėtai atsisukau į tą žmogų kuris užtrenkė mano spintelės duris ir nei kiek nenustebau pamačiusi blondine Zara... Sara... speliojau jos varda savo galvoje ir bam atsiminiau Cara!

Įkvepiau ir iškvepiau.-Hah, kažkaip nenustebau,-suburbėjau sau po nosimi.-Cara,- sarkastiškai pasakiau.-Ir pažvelgiau į tą pasaulio bamba kurios visi bijo, ji stovejo įrėmusi savo ranka man virš galvos ir žiūrėjo į mane su pakeltu antakiu ir kreiva šypsena. Nujaučiu kažką negero, "Nenusileisk, o sukaupk visas jėgas ir atsikirsk jai" prakalbo mano pasamonė. Kartais aš jos taip nekenčiu, kad pasmaugčiau jei ji būtų žmogus.

-Labas draugė!!-ji sušaukė ir dabar aš žiūrėjau į ja kreivai , nes tikrai dabar jau tikrų tikriausiak nujaučiu kažką blogo, o ji tik nusijuoke ir užbėrė man ant galvos tiršta kažkokia mase kaip supratau ir mačiau kas bėgo tai buvo mano manymu miltai ir kiaušiniai sumaišyti, girdėjau kaip kiti juokiasi, o dar kiti kalba "O Dieve" "Nenorėčiau, kad man taip nutiktu" "Užjaučiu ją" . Ji pasilenkė man prie ausies ir sušnabždėjo,-Žinok bus tik dar baisiau tai tik pradžia,- ji nusisuko į kitą puse ir dabar pastebėjau jos vaikiną visą raudona it burokėlis kuris vos tvardė juoka. Nusisukau nueiti ir dar išgirdau kai ji paklausia savo vaikino "ar nufilmavai?" Eidama dar išgirdau kaip ji sušunka,-Lauk staigmenėles tiršta mase!-tuo metu ji atsisuko į mane kaip ir aš į ją ir ji man pamerkė akį, o aš net nusipurčiau nuo tokio jos gesto ir išgirdau kaip ji nusijuokia.

Nusprendžiau daugiau neiti į kitas pamokas, nes kai jie taip išsityčiojo iš manęs prie visos mokyklos net šiurpas nukrečia kai pagalvoju jog dabar visi tyčiosis iš manęs. Valiausi plaukus rankomis ant kuriu buvo supilta ta baisi mase ir nieko nelaukusi greitai juos surišau į neyvarkingą kuoduką, kad taip nesimatytu. Bet manes neramina vienas klausimas kur buvo Zoja, kai jie surengė tokį spektakli?
Galiu duoti piršta nukirsti jog jau šiandien tą video kažkas įkels į interneta ir net nenoriu pagalvoti kaip pas mane sumažes sub'u youtube kanale ir visą mokyklą juoksis iš manęs tuo pačiu ir išsityčios. Net nepastebėjau kaip ašaros paėmė viršų ir aš pradėjau verkti ir kukčioti.

Bėgau kuo toliau nuo mokyklos, kad nematyčiau jų visų veidų, bet man sunkiai sekesi, nes bėgdama nemačiau kur bėgu ir kelis kartus vos neparvirtau, bet isilaikiau nesuklupusi. Sustojau kai pasiekiau kažkokį takelį ir kaip supratau tai turėjo būti parkelis. Pradėjau eiti takeliu vis gyliau kur matėsi vis daugiau medžių ir priėjusi kažkokį apleistą namą bent taip maniau, kad jis apleistas įėjau į jį ir keturios poros akių sužiuro į mane. "Oho dabar įkliuvai panele" pasišaipe mano puikioji draugė vardu sažinė. Jau norėjau suktis kai mane sustabdė balsas iš už nugaros.

-Nejaugi taip greit ir išeisi?-prakalbo raudonplaukis su auskaru antakyje ir aš lėtai į juos atsisukau.
-Lelyte mes net nespėjom susipažinti,- prakalbo ir kitas blondiniškais plaukais su nosyje auskaru ir atsistojes priejo prie manęs, o aš kaip kvailė stovėjau ir žiūrėjau į juos kai tuo tarpu jie apsupo mane ir prie manes priėjo kažkoks rudais plaukais, su auskaru ausyje ir nosyje, tatviruotomis rankomis ir kai jis norėjo mane paliesti trenkiau per nagus.

-Nedrįsk manęs liesti tu panke,-sušnypščiau ir mačiau, kad jam nepatiko kokiu tonu aš su juo kalbu.
-Oho arši kalyte,-pasakė tas kuris bandė mane paliesti ir staigiu judesiu jis persimetė mane per petį ir pradėjo nešti į kitą kambarį kol tuo tarpu aš daužiau jo nugara, rėkiau ir nepaliaujamai verkiau. Dar girdėjau kaip jo draugai sušunka "smagiai pasilinksmink su ja" "sekmės bro". Kai jis mane numetė ant žemės pasitryniau savo užpakaliuką kurį begalo skaudėjo nuo numetimo sukukčiojau ir pradėjau begalo drebėti. Pačiu laiku sarkastiškai pagalvojau galvoje. Ir iš kur pas mane sarkazmas kai man prasideda baimės priepolis. Jis tik nusijuokė iš mano būsenos ir pradėjo mane bučiuoti kol tuo tarpu aš šlykštėjausi visais jo prisilietimais ir drebėjau kadangi man prasidėjo priepolis. Išgirdusi kaip sutraška užsidarydamos duris pro kurias aš įėjau į šį pragarą surikau ir iškart sulaukiau smugio į skruosta-Tylek kale,- sušnypštė tas pankas, o
mano drebulys vis nesiliovė. Netrukus prasivėre ir šios durys ir aš negalėjau patykėti ką matau prieš save stovint.