Ups! Tento obrázek porušuje naše pokyny k obsahu. Před publikováním ho, prosím, buď odstraň, nebo nahraď jiným.
Tu rišdamas mano rankas prie senos kėdės, paklausei manęs ar aš vis dar prisimenu, kad tu mėgsti kraują. Lėtai linktelėjau, o mano skruostus plovė karštos ašaros. Tu netikėtai, nieko nesakęs, kažkur dingai ir po keleto minučių grįžai su nedideliu metaliniu lagaminėliu. "Ką tu darysi?" Mikčiodama tavęs paklausiau, kai tu priklaupei prie mano kojų ir į jas žiūrėjai, lyg ištroškęs grobuonis. "Kol kas nieko baisaus, gražuole, bet tik kol kas." Nusiėmei savo nuo saulės akinius ir numetei juos kažkur šalin. Stebėjau kaip tu atidarei lagaminėlį ir išėmei dvi poras metalinių antrankių, o tada vienais prisegei vieną mano koją prie kėdės, su kitais kitą. "Prieš tavo gražų kūnelį išnagrinėjant po centimetrą padarysime kai ką malonaus." Tu išsišiepiai pasilenkdamas prie mano kaklo.
Ups! Tento obrázek porušuje naše pokyny k obsahu. Před publikováním ho, prosím, buď odstraň, nebo nahraď jiným.
