¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Išbraukiau dešimtą, paskutinį, vardą savo užrašų knygutėje ir užvertęs ją, įsidėjau į vidinę odinės striukės kišenę. Nuvaliau visus kruvinus įrankius ir paėmęs didelį juodą maišą sumečiau visas Evos kūno dalis, kurios liko po mano išsamaus tyrinėjimo. Ji tikrai buvo graži mergina ir man kažkiek patiko, bet mokslas yra vertesnis už bet kokį žmogų. Mane visi laikė psichu, dėl potraukio kraujui ir žmogaus kūnui, bet niekas nesupranta, kad mokslas, kaip ir grožis reikalauja aukų. Sulaukęs tamsos paėmiau maišą su merginos palaikais ir nunešiau prie jos namų durų. Padėjau maišą ir prieš paskambindamas į duris padėjau ant jo baltą lapelį, išteptą merginos krauju su užrašu: "Secret Geek. xx"
Ilgai netrukus grįžau į savo namus, miesto pakrašty. Pastačiau automobilį garaže ir tiesiu taikymu nuėjau į vonią. Sumečiau visus kruvinus drabužius į skalbinių dėžę ir palindau po šiltu dušu, bandydamas nuplauti jau sudžiūvusį Evos kraują. Po gero pusvalandžio tai pavyko padaryti. Apsisupęs klubus rankšluosčiu nuėjau į miegamąjį, prie spintos, bet mano žvilgsnį patraukė didelis veidrodis, kabantis miegamajame, ant sienos. Grįžau prie jo ir sustojau, veidu į savo atspindį. Mane užvaldė smalsumas, kaip atrodo mano pačio širdis. Gal kitaip nei merginų, nors mokslas teigia, kad visų širdys vienodos, tik skiriasi dydžiu. Žiūrėjau į savo krūtinės lastą ir man buvo įdomu, o smalsumas visada mane nugali. Šis kartas nebuvo išimtis.
PABAIGA
AČIŪ, KAD SKAITĖTE IR LAUKIU NUOMONIŲ APIE ŠIĄ ISTORIJĄ IR AR VERTA KURTI DAR TOKIUS DARBUS :)
