Picerijos Vaikinas | ✓

O l i v e s

''Džoooojaaaa!''

''Logiiiiiiii!''

''Tik ne vėl...''

''Išties.''

''Papasakok man kažką.''

''Ką nori sužinoti?''

''Papasakok apie... Savo draugus.''

''Na... Aš turiu šunį! Ir brolį, bet jis nesiskaito.''

''Tai... Tu neturi... Draugų?''

''Aš turiu tave, ar ne?''

''Na... Taip, bet...''

''Gerai, turėjau keletą draugų kai buvau jaunesnė, bet tai buvo visiškas nesusipratimas. Niekas nenori draugauti su tyliausia mergina, kuri neturi tėvo ir turi brolį su pykčio protrūkiais.''

''Nežinau ką atsakyti... Palauk, ar tu pasakei tyliausia?''

''...Taip. Dabar tu papasakok apie savo draugus!''

''Gerai, yra Bleikas. Jis mano geriausias draugas. Tada yra Natalija, mano pusseserė, kuri eina į tą pačia mokyklą, kaip ir aš. Yra Keilė, mano brochacho, tavo žodžiais. Ir paskutinis Džeimsas, keistuolis.

''Oho, turi daug draugų, ar ne?''

''Taip, nežinau kas ir kur aš būčiau, be jų...''

''Turėtų būti malonu.''

''Ir yra. Bet nebijok, tu turi mane!''

''Turiu...''

''Ir visada turėsi. Na, iki tol, kol užsisakinėsi picą.''

''Ir tai bus amžinai.''

''Amen. Ei, tu neužsisakei picos!''

''Aš turiu tave, ar ne?''

''Uh.... Um... Er...''

''Baik burbėti, dabar aš noriu užsisakyti picos.''

''Ji tuoj bus.''

''Tikiuosi.''