B o n u s IX

734 91 19
                                    


''Tik pažiūrėk į juos!''

''Aš žiūriu!''

''Jie tokie mieli!''

''Žinau!''

''Mano mažieji Džeimsas ir Lilė!''

''...''

''...Kas?''

''Tiesą sakant...''

''Tiesą sakant, ką?''

''Jie yra Džeimas ir Bastilė.''

''Palauk, ką?''

''Tu žinai, aš myliu istoriją.Taigi... Ji Bastilė.''

''Na... Ar tu gailiesi to dabar?''

''Ko? Pavadinant ją taip?''

''Taip.''

''Žinoma ne. Aš myliu tai.''

''Aš myliu taip pat tai tada. Jie nuostabūs. Ne vardai, o vaikai. Na, vardai nuostabūs taip pat, bet... Tu žinai apie ką aš.''

''Jie gavo juos iš tavęs.''

''Norėtum!''

''Tai tiesa!''

''Tu geriausia.''

''Aš žinau tai.''

''Aš esu tikras, kad tavo brolis nori juos pamatyti ir tau reikia poilsio, taigi, aš pakviesiu jį čia.''

''Greitai pasimatysime, meile.''

''Greitai pasimatysime, Džoja. Iki Džeimsai, iki Bastile.''

THE END



Taigi, žiauriai ačiū, jums, kas skaitėt. Ačiū, kad palikdavot komentarus ir votes. Jūsų dėka pasiekiau #1 in Short Story ir 1.1K peržiūrų! Kas yra tikrai keista, nes tai pirma mano verčiama istorija. Ačiū jums dar kartą, ir susitiksim kitoj istorijoj cc:

Picerijos Vaikinas | ✓Wo Geschichten leben. Entdecke jetzt