Seven Minutes
fifth minute
- Ačiū, kad palydėjai.- užsikišau plaukų sruogą už ausies, nudurdama akis į žemę. Nežinojau, ką daryti - tiesiog atsisveikinti su juo ir grįžti namo, kaip visada? Ar jis padarys kažką, dėl ko visą naktį nemiegosiu? Tai taip kėblu..
- Ką veiksi rytoj?- jis paklausė savo pirštu priliesdamas mano smakrą ir pakeldamas mano galvą, priversdamas grąžinti akis į jį.
- Dar nežinau, o kas? - paklausiau pažvelgdama į tas mėlynas akis, kurias aš įsimylėjau. Turbūt galėčiau paskęsti jose.
- Norėjau pakviesti tave kažkur, visgi, savaitgalis rytoj.- jis tarė.
- Dar nežinau, parašysiu tau rytoj.- pasakiau vėl nudurdama akis į apačią.
- Dar vienas dalykas.- vaikinas pasakė, ir sujungė mūsų lūpas, man net nieko nespėjus pasakyti. - Labanakt.
***
Viskas lekia, sukasi. Man baisu...
YOU ARE READING
Seven Minutes
Short StorySeptynios minutės gyvenimo. Istorija pradėta kurti 2016/05/25 Baigta 2016/05/28