Seven Minutes

third minute

Seven Minutes

third minute

- Mama, aš bijau.- tariau vis žiūrėdama į veidrodį, kurio atvaizde mačiau save pasipuošusia balta suknele ir mažu kaspinėliu plaukuose.

- Brangioji, tai tik mokykla ir pirma klasė, juk žinojai, kad turėsi eiti ten kažkada.- ji šyptelėjo, ir paglostė mano plaukus.

- Taip, tačiau nauji draugai ir visa kita.. Man baisu.- atsidusau atsisėsdama ant lovos.

- Viskam būna pirmas kartas, to neišvengsi. Paskui nebebus taip baisu, pamatysi.- mama nusišypsojo, ir paliko mane vieną kambaryje.

***

- Kodėl čia nėra Mėjos?- paklausiau vis dairydamasi aplink, ieškodama šviesiaplaukės.

- Aš nežinau, kur ji. Jos nebuvo dviejose pirmose pamokose, į žinutes neatsako.- Lana tarė kramtydama savo lūpą. Juk ji negali tiesiog dingti!

***

- Užjaučiu, Lo..- tyliai tarė mama, kai stovėjome prie Mėjos Hennings kapavietės. Nieko neatsakiau jai. Negaliu patikėti, kad jos nebėra. Negaliu patikėti, kad ji tiesiog paimė ir..mirė. Jos nebėra.

***

Kadaise sunkūs gyvenimo momentai nebeatrodo tokie nepakeliami. Viskas yra laikina.