Viskas prasidėjo 2015 metų penktadieni paskutinėmis mokyklos dienomis kai jau buvome belikę tik Aš ir Viktorija tada ji buvo apsivilkusi rožinį sijoną ir susirišus tobulai plaukus.
Tą kartą skambėjo leta ir rami daina....
Ji buvo sportiška, protinga ir labai graži... O aš paprastas ir nieko neįdomus...
Tereikėjo vos 5 minučių drąsos ir mes būtume kartu kaip sapne, bet juk mes tokie skirtingi, bet susikaupiau ir ištariau tai
-La.. la.. labas Vika... (Pasakiau nedrasiai)
-Labas Pauliau. Ji atsisuko ir nusišypsojo.
Nesugebėjau kažką atsakyt, nes vidui buvau laimingiausias žmogus pasaulyje, nes ji žinojo mano vardą ir dar kalbėjosi su manim, o išorei buvau dar tas pats kvailelis kuris šypsojosi iš laimės ir ji tą pastebejo.
- Kokia tavo graži šypsena. Pasakė Vika
- Dėkui, o tavo nosis tobula. Nusišnekėjau vėl...
- Nusiramink Pauliau juk mes čia tik dvesia
- Susikaupiau, nusiraminau ir kalbėjomes toliau.
Bet tą vakarą šypsena nedingo, nes žinojau, kad tai ne sapnas ir tarp mūsų kažkas vyksta...
