Lost In Sadness ❤

4 dalis ❤

Visą kelią galvojau apie Isac'ą ir šeip apie gyvenimą kol užmigau...

Atrodo taip neilgai miegojau ir pajaučiau kaip esu žadinama.
- Jau atskridome, kelkis, reikia lipti, - išgirdau balsą.
- Gerai lipu, - prasibudinau ir pasakiau.
Kai išlipau susivokiau, kad mes Suomijos sostinėje - Helsinkyje, šyptelėjau pati sau.
- Eime miegale, - nusijuokė tėtis. - Nuvažiuosime su taxi, bet vėliau nusipirksiu mašiną, - su šypsena pasakė tetė.
- Gerai, gerai, tik be patyčių, kad užmigau, - nusijuokiau.
Išėję iš oro uosto iškarto lipome į laukiantį taxi. Tetė pasakė adresą kuriuo vešti ir pajudėjome iš vietos.
*Po 20 min.*
-Jau atvažiavome, - pasakė vairuotojas.
Aš šyptelėjusi išlipau ir pasiimiau savo lagaminus. Pakėliau galvą ir pamačiau, kad stoviu prie namo, o ne buto.
- Mes ne bute gyvensim? - pasiteiravau nustebusi.
- Ne, nupirkau namą, nes galvoju dažniau čia atvykti, - šyptelėjo eidamas prie durų.
- Myyyliuu tavee! - sušukau ir puoliau prie durų kurias jau atrakino ir atidarė.
- Tavo kambarys bus antram aukšte, - pasakė ir nuėjo tiesiai kolidoriumi.
- Okeyy, - su nuostaba pasakiau.
Namas buvo tobulas. Nuėjusi į kambarį nusprendžiau išsikrauti daigtus....
*Po 2 valandų*
- Pagaliau baigiau! - tyliai sušukau.
Jau buvo po septynių vakaro, todėl pasivaikščiojimą galvoju nukelti rytojuj.
- Reikia nupirkti valgyt, nes čia nieko nėra, - pasakė. Nusprendžiau, kad nepavyks atidėti išėjimo iš namų. Nulipau apačion.
- Galiu nueiti, bet neatsakau, kad nepasiklysiu, - nusijuokiau.
- Čia arti parduotuvė, - pasakė.
- Then okey, - pasakiau ir nusijuokiau.
Padavė pinigus, o aš nuėjau apsiauti batelius su kuriais atvažiavau, nes vis dar nepersirengiau.
- Jei pasiklysiu paskambinsiu, - dar labiau juokiausi, eidama iš namo.
- Jei ką laukiu skambučio, - nusijuokė, man išeinant.
Ramiai išėjau į gatvę ir susimąsčiau į kurią pusę eiti, mintyse net nusijuokiau, kad net nežinau kur eiti, o einu į parduotuvę. Pasukau į pasirinktą pusę. Išsitraukiau telefoną ir jame naršiau, kai į kažką atsitrenkiau.
- Atsiprašau, - greit suvėliau žodžius nepažiūrėjusi kas ten stovi.
- Nieko tokio, tik žiūrėk kur eini, - nusijuokė.
Iš juoko supratau, kad jis kažkur girdėtas. Pakėliau galvą ir ten pamačiau jį - Isac.
- OMG.... - teištariau, - Isac? - pažiūrėjau.
- Taip , - nusijuokė. - O kas tu tokia būsi? - šyptelėjo.
- Gaby, - šyltelėjau.
- Malonu susipažinti, - dar vis šypsojosi ir žiūrėjo į mane.
- Man irgi.
- Nematyta šiose gatvėse dar man tu.
- Šiandien atvažiavau su tėčiu, - ramiau kalbėjau.
- Vadinasi dažniau susitiksim, - nusijuokė.
- Taip, - pati nusijuokiau jau.
- Nepasiklysi? - pasiteiravo.
- Hmm... Nežinau ar jau nepasiklydau, - nusijuokiau. - Ieškau parduotuvės.
- Eik tiesiai ir tada į kairę, ten rasi parduotuvę, - mirktelėjo.
- Ačiū, - lengvai šyptelėjau.
- Iki Gab.
- Iki Isac, - šyptelėjau ir apsisukau eiti nurodyta kryptimi.
Priėjau parduotuvę ir į ją užsukau. Nuėjau prie daržovių skyriaus, po to dar į kelis kol surinkau visko ko reikėko. Išlėto nuėjau prie kasos, ten nebuvo daug žmonių todėl greitai susimokėjau, susidėjau daigtus į maišus kurių buvo du. Neskubant patraukiau iki išėjimo, prie durų užplūdo šalto vėjo srovė kuri buvo tikrai vėsinanti. Išėjau į lauką, ir pasukau link ten iš kur atėjau. Kelias neprailgo, tad greitai buvau prie durų. Kadangi nebuvau iš tų merginų kurioms sunku būtų nešti tokius maišus, net nesuregavau į jų svorį. Atsidariau namo duris, bet buvo labai ramu, išlėto nuėjau į virtuvę - nusprendusi, kad iškraustysiu prekes. Po kelių minučių maišai buvo tušti. Man buvo per tylu, nes jaučiausi, kad esu namuose viena.
- Jau gryžau! - sušukau, bet atsakymo negavau.
Iš kišenės išsitraukiau telefoną ir susiradau tetės numerį. Paskambinus ilgai laukti nereikėjo.
- Tete, aš jau namie, o tu kur? - pasiteiravau.
- Aš nuėjau nusipirkti mašinos, - nemačiau, bet manau šyptelėjo tetė.
- Gerai, paruošti kažką valgyti?
- Ne, buvau kavinėje, - ramiai atsakė
- Gerai tada, iki.
- Davai.
Nebuvau išalkusi, nors kada aš tokia buvau, nusijuokiau sau mintyse. Nusprendžiau, kad eisiu į savo kambarį, tad pasukau link laiptų. Užlipau jais ir atsidariau duris, iškarto kritau į lovą. Kažkaip pradėjo traukti miegas, tad supratau, kad jau greitai užmigsiu....

Atsiprašau , kad istorijos dalies nerašiau,  net 6 dienas. Bet tikiuosi viskas bus gerai ir kelsiu dažniau jeigu bus skaitančių. ☺🐼