1 dalis

340 20 2
                                    

1 dalis.

Nuskambo žadintuvas lyk paprasta eiline dieną. Atsisėdusi ant lovos išgirdau kaip tėvai dainuoja Gabei " Su gimimo diena". Akyse susikaupė ašaros, juk šiandien ir mano gimtadienis, bet niekam tai nerūpi, net patiems tėvams. Kartais man atrodo, kad jie pamiršta, kad jie turi tris, o ne du vaikus. Na taip aš dar turiu brolį, galiu teigti jog jis vienintelis mane gerbia ir elgiasi su manimi kaip su normalia sese, o ne taip kaip su kokia nevykėle.
Nusivilia kelias ašaras kurios nuriedėjo mano skruostu. Išlipusi iš lovos nuėjau į vonią nusiprausiau, veliau apsirengiau, bei susirišau plaukus į aukštą uodegą. Makiažo nesidarydavau, nes nematydavau tam prasmės.
Susiruošusi išėjau į lauką ir laukiau mamos kol ji mus su Gabi nuveš, maždaug po 5 minučių jos abi atėjo ir elgėsi lyg manęs čia nebūtu.

Mokykla*

Na ir vos tik įžengusi į mokykla iš manęs pradėjo tyčiotis. Bet aš tik nekreipiau dėmesio į tai ir nutipenau iki savo spintelės. Ten stovėjo mano draugė Eimė. Na ji nebuvo tokia kaip aš, iš jos niekas nesityčiojo, man buvo keista, kad ji panoro su tokia kaip aš bendrauti, na, bet negaliu nieko sakyti, mes draugės, kartu jau 3 metus ir nežinau ką be jos daryčiau.
-Sveikinu, sveikinu tave labai labai su tuo 16-tuoju gimtadieniu.- ir priėjusi mane stipriai apkabino, bei įteikė dovaną.
-Ačiū!! Bent tu mane prisiminei. -atsakiau su šypsena veide.
Dovana palikau spintelėje tiesa sakant man net nesvarbu kas buvo viduje, man buvo svarbiausia, kad ji mane prisiminė.

Gabės pozicija

Mane ryte pažadino užgimęs tėvų balsas dainuojantis su gimimo diena. Buvau išties labai labai laiminga juk šiandien man suėjo 16!
Šiek tiek nekaip jaučiausi dėl Niki, bet ką padarysi, kad ji tokia nevėkšla ir nesugeba kontroliuoti savo gyvenimo.
Atlikusi savo ritinę rutiną, nusileidau į apačią, pavalgiau ir išėjau su mama pro duris. Mačiau stovinčią Niki. Viena pusė manęs sakė eik pasveikit sesę, o kita ingnoruok ją. Net nežinau kodėl taip padariau, bet ignorovau ją.

Mokykla*

Niki įėjo pirma, jai prieš akis pabiro daugybę patyčių, pravardžių. Jaučiau jog kažkas netaip, bet nežinojau kas tai, jausmas mane žudė, jaučiau pagiežą savyje, jaučiausi jog kažkas pasikeitė, na bent jau manyje, nes vos tik įžengiau į mokykla visi pradėjo mane sveikinti.

Bad Bitches Never DieOù les histoires vivent. Découvrez maintenant