MBB2: Can't Forget (Z.M)

2.16

2.16

Sara Tomlinson

-Sara,- suurzgė Zayn kai paspaudžiau mygtuką kuris uždarė liftą, nespėjus jam įeit.

-Ką tu čia sumąstei? - paklausė Lea kuri vienintelė su manim buvo lifte, nes visi kiti išskyrus Malik jau apačioje.

-Atlieku sutartą pareiga,- pamerkiau jai akį.

-Bet niekas nemato,- ji nusijuokė.

-Koks skirtumas,- pavarčiau akis. Mums einant link išėjimo girdėjau šaukiančius fanus, tad vos išėjus mus pasitiko dar didesnis garsas ir blykstės. Man einant link automobilio pasipylė žurnalistų klausimai. "Kas įvyko tarp tavęs ir Josh Hale?" "Ką manai apie Zayn Malik skirybas su jo buvusia mergina Megan?" "Kas sieja tave ir Zayn Malik?" Sustojau ir Lea pasimetė.

-Mane ir ta.. Nu ta..- atsidusau ir nusijuokiau. -Kas sieja?- prunkštelėjau. -Sakyčiau n..

-Pasaulio meilė, - išgirdau Zayn žodžius už savęs ir jis man pakštelėjo į skruostą, kas pastiprino blykstes.

-Kokia dar tau meilė?- nutraukiau jau beveik pradedanti kažką sakyti žurnalistą. -Trenkit man per galvą jei kada susidėčiau su tokiu,- papurčiau galvą ir šypsodamasi stebėjau vyrą su mikrofonu rankose. -Traukis man iš kelio,- pasakiau Zayn ir praėjau pro jį, bet staiga pajaučiau kaip Malik prabėgo pro mane pakėliau akis, o jis tik išsisiepęs stebėjo mane bėgdamas taip jog veidas buvo į mane lūpomis pasakė "Pavyk jei gali, saulyte" aš tik pavarčiau akis ir neidau akis nekreipdama į jį dėmesio. Galiausiai pasiekus tikslą įlipau į automobilį ir pakėlus akis maniau paspringsiu.

-Ką tu čia darai?- susiraukus stebėjau asmenį šalia savęs.

-Kol tu žaidei..

-Aš? - su nuostaba balse nutraukiau vaikiną.

-Taip tu..visi išvažiavo,- pavartė akis Malik. O kur dingo ta pasaulio meilė? Paklausiau pati savęs ir nusipurčiau nuo minčių. Nusisukau į langą ir važiuojant stebėjau visus pastatus pralekiančius vis toliau nuo manęs, o tuo metu ir pritraukiant kitus arčiau. Sudrebėjus nuo pašiurpusios odos.

-Šalta?- išgirdau tylu vaikino balsą, atsisukau į jį vaikino žvilgsnis buvo sutelktas ties manimi.

-Ne,- atsakiau ir vėl nusukau akis į lango puse. Pasimuisčiau kai automobilis sustojo prie šviesoforo ir mano pirštai vos palietė vaikino ranką kurią jis laikė viduryje tarp mūsų abiejų. Aš nuleidau akis į savo ranką ir greitai ją patraukus pakėliau akis. -Atsiprašau,- tyliai sumurmėjau ir nuleidau akis.

-Koks skirtumas, - pasakė vaikinas greitai pažiūrėjęs į mane vėl nusuko žvilgsnį į priekį. -Žinai tai juokinga,- su sarkazmu ir be jokio džiaugsmo prunkštelėjo Zayn.

-Ką tuo nori pasakyti?- tyliai sumurmėjau visdar stebėdama vaizdą pro langą.

-Nuo kada po velnių žmonės kurie kažkada vienas kitam buvo kažkas atsiprašinėja už tai kad palietė vienas kitą,- jaučiau menką pykčio užuomazga balse kurią jis tramdė.

-Tas "kažkada buvo" ir padaro tą įtampa kuri nėra maloni,- pasakiau mums sustojus prie dar vieno šviesaforo.

-Tai kvaila,- šį kartą ramus jo balso tonas pasiekė mane.

-Koks skirtumas,- pasakiau kai pastebėjau "The London NYC" viežbutį kuriame apsistosime. Vairuotojui sustojus greit išlipau ir automobilio ir priėjus prie pastato durininkai atidarė duris. Padėkojau jiems įėjau į vestibiulį. Jis nebuvo didelis ant lubų ir grindų vyravo tokie patys raštai. Sienos buvo šviesios, o už registratūros pakabintas kažkoks žalias paveikslas.

-Sara Tomlinson,- pasakiau moteriai stovėjusiai prie stalo. Ji pakėlė akis į mane ir pažiūrėjus į kompiuterį linktelėjo. Ji pasilenkė ir iš spintelės paėmus raktą padavė man.

-Smagios viešnagės,- ji su šypsena pasakė ir aš jai atsakiau tuo pačiu. Paėmiau iš jos raktą. Man nueinant pamačiau kaip pro duris įeina Zayn ir pasitvarko savo juodus plaukus, palikdamas juos dar labiau susitaršiušius, kas man kur kas gražiau, nei lakas plaukuose. Vaikinui pakėlus akis į mane aš greitai nusisukau ir nuėjau į liftą. Paspaudžiau vieną ir viršutinių aukštų mygtuką ir nespėjums durims užsidaryti kažkas pribėgo ir už kišo ranką, tad jos atsivėrė iš naujo. Nustebau pamačius asmenį prieš mane.

-Sveika,- mergina pasisveikino su manim lyg niekur nieko.

-Laba,- pasakiau ramiai.

-Aš Bella Thorne,- nusišypsojo mergina.

-Sara Tomlinson,- pasakiau jai ir ji atsisuko į mane.

-Sakau, kad kažkur matyta, tu Louis Tomlinson sesuo taip?- ji šypsodamasi stebėjo mane, aš tik linktelėjau.

-Pagaliau normalių žmonių atvyko, nes kol kas čia vien.. Na vyresni su kuriais neįdomu,- ji pasakė ir aš prunkštelėjau. -Gerai pasimatysim vėliau,- ji pamerkė man akį ir lifto durims atsidarius įkišo lapelį man į ranką, ir dingo pasukus už kampo. Įkišau lapelį į kišenę ir po kelių minučių pasiekus savo aukštą išėjau iš lifto

Priėjus prie durų pridėjau kortelę, kad durys atsidarytu ir įėjus į kambarį, įkišau kortelę į jai skirtą vieta, kad duris užsirakintu ir kitos pusės. Kambarys buvo didelis, šviesus ir erdvus. Lagaminai stovėjo netoli durų. Tik įėjus šone buvo nedidelė sieninė spinta ir durys šalia. Įėjus pro duris buvo vonios kambarys, jis nebuvo didelis, bet taip atrodė tik dar gražiau. Šone kriauklė su didelių veidrodžių, priešais didelis su stiklinėmis durimis dušas, o pačiam gale baltą vonia, o virš jos langai pro kuriuos galėjai matyti New York'o pastatus. Kadangi buvau viename iš viršutinių aukštų tai atrodė gražiai, nes nebuvo vien betonas buvo ir maži tarpeliai mėlyno dangaus. Išėjus iš vonios buvo kambarys kuriame buvo sofa, televizorius, staliukas ir visos kitos nesąmonės kaip svetainėje. Kambario vieną kampą sudaro du dideli langai pro kuriuos matyti visai šalia esantis Centrinis Parkas. Vienoje "svetainės" pusėje buvo dvigubos baltos durys kurias atidarius pamačiau šviesų miegamąjį ir langą šone. Lovą buvo paklota baltai gale turėjo uždėta pledą su pynimo imitacija ir buvo uždėtos penkios mažos pagalvėlės. Šalia lovos stovėjo staliukai viršų kurių sienoje buvo pritvirtintos lempos, o virš pačios lovos kuri buvo balta tik turėjo keletą juodų juostelių buvo pakabintas veidrodis. Prie durų buvo nedidelis baltas staliukas su mažu veidrodžių ir balta kedute, o kambario kampe buvo nedidelė arka nuo kurios viršaus leidosi užuolaidos už kurių buvo nedidelis kambariukas vietoj spintos.

Man padėjus lagaminus, kažkas pabeldė į duris. Pažiūrėjau pro akutę ir atidariau duris.

-Ką tu čia veiki?- pasimečiau pamačius asmenį prie savo durų.

Nu kaip? Ar gerai? :D Džiaugiuosi jog jums vis dar patinka ir jūs vis dar skaitote mano istorija. Myliu jus už tai xxx

Komentuokit pokemonai ;)
(Nieko prieš jei busit pokemonai? :DD)