MBB2: Can't Forget (Z.M)

2.19

2.19

SARA TOMLINSON 

-Sara? Ej Sara!- kažkas kreipėsi į mane ir atsisukus išvydau Thorne keistai žiūrinčia į mane. -Kur klajoji?- paklausė pastebėjus mano pasimetusi žvilgsnį ir įtartinai mane stebėjo. 

-N-Niekur,- nurijau susikaupusias seilės ir man vėl atsisukus į Dylan puse jo ten nebebuvo. 

-Bella, k..- nutilau vos supratus kaip keistai skambėtu jei klausčiau apie žmogų kurio net nepažįstu. 

-Kas?-mergina pažiūrėjo į mane. 

-Amm..-pasimečiau. -Kur vonios kambarys?- pasakiau pirmą šovusią mintį į galvą. Mergina susiraukė, bet po akimirkos šyptelėjus nupasakojo kelią, man linktelėjus ji vėl pradėjo kalbėti su Chloe. Ėjau kaip nurodė Bella, bet pravėrus duris pamačiau tik didelį miegamąjį. Nusikeikiau sau po nosim.

-Negi rimtai sugebėjai pasiklysti?- nusijuokė vaikinas. Atsisukau ir pamačius Cody šyptelėjau. Jam dar kartą nusijuokus pajaučiau kaip mano veidas įkaista.

-Negėdink merginos,- išgirdau menką juoką sau už nugaros. Atsisukus išvydau tik rudas akis. Jos man kažką primena??

-Dylan,- Cody prabilo. Papurčiau galvą ir rudos akys dingo man iš akių.

-Kagi Malik mergyte,- pašaipiai tarė Dylan, bet šysnis atrodė nuoširdus.

-Malik?-susiraukiau. -Iš kurių amžių atkeliavai?- pavarčiau akis. Vaikinas nusijuokė.

-Ex yra ex, nesvarbu prieš kiek amžių,- paskutinį žodį pasakė juokdamasis. Neturėjau daugiau ką pasakyti ir tik pasimetus stebėjau jį. -Eini, Tomlinson?- šypsodamasi paklausė ir aš priėjau prie jo. Jis pažiūrėjo į mane ir nusišypsojo kas privertė mano odą pašiurpti. Jis ištiesė man ranką kaip supratau norėdamas, kad eičiau su juo, bet aš jam tik nestipriai trenkiau per ranką ir greitu žingsniu praėjau, girdėjau dar kaip Dylan prunkštelėjo. Keista buvo iš kažkieno lūpų girdėti jog esu Malik buvusi. Esu apie tai pagalvojus, bet garsiai tai skamba.. Am.. Keistai? Prisiminus jog taip ir nenuėjau į tualetą, apsisukau, bet vos apsisukus trenkiausi į Dylan krūtinę, visai pamiršau jog jis buvo visai už manęs suurzgiau po nosim ir nusprendžiau negaišti laiko bandant pro jį praeiti, tad tiesiog apsisukau ir grįžau pas Thorne. Man staigiai atsisėdus ant sofos ir sukryžiavus rankas ties liemenių pajaučiau jog žmonės šiame kambaryje mane įdėmiai stebi. Menkai šyptelėjau jiems visiems ir paslėpiau savo veidą delnuose. Nesuprantu kodėl Dylan mane taip įsiutino.. Suurzgiau mintyse ir pakėlus akis pažiūrėjau į savo pykčio kaltininka jis tik šyptelėjo. Ši šypsena nebuvo tą per kurią man pašiupsta odą, tai buvo labiau pašaipos šypsena, kuri man priminė Malik? Nusipurčiau nuo minčių apie Malik ir stengiausi be garso klausytis šių žmonių pokalbio.

<

-Nagi, Tomlinson, nebūk nuobodi,- suzyzė vaikinas stovėdamas šalia manęs ir atsirėmęs į sieną taip kaip aš. Praėjo jau keletą valandų ir esu truputį apsvaigusi, na truputį palyginus su kitais žmonėmis šiuose apartamentuose. Stengiaus atitrūkti nuo garsios muzikos tad nuėjus į kitą kambarį ramiai stovėjau atsirėmus į sieną, kol mano didžiausias galvos skausmas šį vakarą atsekė mane.

-Dylan, neužknisk sakyk ko nori?- užsimerkiau atsidusus.

-Einam pašokt nu,- po minutės tylos linksmai pasakė jis.

-Ką? -susiraukiau.

-Tu vieniša, aš vienišas, tu visai nieko, aš nuostabus,- išsišiepė. -Galim leisti laiką kartu,- stebėjo jis mane su kvaila šypsena.

-Mes vis dar apie šokius kalbam?- paklausiau ir prunkštelėjau iš jo šypsenos.

-Viskas aišku, - jis ignoravo mano klausimą.

-Temas keiti kaip..

-Tau visdar patinka, Malik,- jis nusijuokė nutraukęs mane.

-Ką? -susiraukiau.

-Žmonės, mažoji Tomlinson visdar myli Zayn Malik!- jis užklykė. Tikiuosi jog dėl garsios muzikos niekas to negirdėjo.

-Ką tu čia darai?? Raminkis!- piktai pažiūrėjau į jį.

-Tavo reakciją patvirtina mano žodžius,- jis juokėsi.

-O dieve,- nestipriai trenkiau sau per kaktą, bet visai skaudėjo. Dylan vaipėsi žiūrėdamas į mane ir lūpomis kažką šnekėjo, bet pagaliau supratęs jog aš nieko nesuprantu, kažką pamaigė telefone ir atkišo žodžius. "Ponios ir ponai Sara Tomlinson yra įsimylėjusi Zayn Malik. Tik niekam to nesakykit tai paslaptis" jis juokėsi iš mano reakcijos. Pala? Mėlynas fonas?

-Dylan nedrįsk paspausti to mygtuko!- pasakiau ir jis nusijuokė.

-Viskas visas pasaulis žino,- jis kažką paspaudęs telefone prabilo.

-Tu ką tik nepaviešinai to Twitter?- susiraukiau ir apsisukus norėjau nueit, bet jis tik paėmė mane už riešo.

-Jūs visos tokios patiklios,- jis nusijuokė ir aš toliau piktai stebėjau jį. -Žinoma jog to nepadariau,- jis pamerkė man akį. -Tavo paslaptis saugi su manimi, mažoji Tomlinson,- jis paėmė mane už rankos, žiūrėjau į jį tuščiu žvulgsniu. -Argi tokios tobulos išvaizdos vaikinas galėtų meluoti?- jis vėl išsišiepė nekaltai.

-Savimyla,- pavarčiau akis ir ištraukiau delną iš jo delno.

-Imk patikrink jei netiki,- vaikinas ištiesė telefoną. Aš paėniau jį ir susiraukiau.

-Iš kur tu gavai mano telefoną? - susiraukus stebėjau jį. Jis tik išsišiepė savo šypsena ir per nugarą nubėgo maži šiurpuliukai. Piktai žiūrėjau į jį ir įsijungiau savo Twitter paskyrą.

@dylanobrien
Apgavau, mažoji @saratommo ;))

Perskaičius jo postą pakėliau akis ir rimtai jį stebėjau. Jis tik tvardydamas juoką stebėjo mane, aš šyptelėjau ir Dylan norėjo paimti mano telefoną bet jis krito ant žemės. Pakėliau jį ir pradėjau juoktis.

-Pažiūrėk į jo ekraną,- nusijuokus atsukau jam savo telefono ekraną kuris buvo įskilęs. Juokdamasi atsisėdau ant žemės.

Žinau ilgai užtrukau :'(( ir trumpa :'(( bet kažkaip tai gavos :( ATSIPRAŠAU :(**
Myliu xx ;)