The Vampires Diaries (1sezonas)

1B

*Stefano pozicija*

-Man nederėjo grįžti namo, žinojau, kad rizikuoju bet kitaip negalėjau,- nušokau nuo apleisto namo stogo.- privalau su ja susipažinti.

*Elenos pozicija*

Sėdėdama ant ant lovos, ant keliu pasidėjusi dienoraštį rašiau:

„Brangus dienorašti, ši diena bus kitokia, privalo būti. Šypsosiuos ir mano šypsena bus nuoširdi, mano šypsena sakys „Man viskas gerai, ačiū", „Taip jaučiuosi kur kas geriau". Daugiau nebebusiu liūdna mergaite, kuri neteko savo tėvų, busiu kitokia. Tik taip man pavyks viską ištvert."

padėjusi dienoraštį, žvelgiau į savo atvaizda veidrodyje, sukaupiau visas jėgas ir nusišypsojau. Nusileidau laiptais žemyn.

-Norėsi skrebučio, galiu paskrudinti?- paklausė Jenna, po tėvų mirties su broliu gyvename pas mamos seserį Jenna.

-Svarbiausi kava, teta Jenna.- pyliausi kavą į puodelį, kai tuo tarpu laiptais nusileido Jeremis.

-Yra kavos?- paklausė jis, tačiau pamatęs, kad ją pilu i savo puodelį, paėmė jį iš manęs.

-Šiandien yra pirma jūsų diena mokykloje, o aš tam visiškai nepasiruošus.- Jena skubėdama, kažko ieškojo savo rankinėje, kai tuo tarpu aš persmelgiau Jeremi piktu žvilgsiu, tačiau jam tai nei kiek nerūpėjo.- Pinigų priešpiečiams?- Paklausė ištiesdama ranką su jais.

-Man nereikia.- pasakiau, o Jemeris trumpai žvilgtelėjęs į mane paėmė iš Jennos pinigus. Ji tik pavartė akis.

-Gal dar ko nors? Minkšto pieštuko? Ką užmiršau?- klausinėjo.

-Tau nereikia šiandien kažko pristatyti?- paklausiau.

-Susitinku su disortiacijos vadovu,- pažiūrėjo už į laikrodį norėdama pasakyti už kiek laiko įvyks susitikimas.- dabar. Velniava.- jos veido išraiška iškart pasikeitė.

-Tuomet eik, mes susitvarkysim.- pasakiau jai ramiai. Ji pasiėmė tašę ir išbėgo iš namų. Aš atsisukau į Jeremi.- Gerai jautiesi?- paklausiau, nes jis atrodė šiek tiek keistas, nors tai suprantama.

-Nepradėk.- susiraukė ir gerdamas kavą ėjo iš virtuvės, aš nieko nesakiau tik palydėjau jį žvilgsniu. Pabaigiau gerti kavą.

/Televizoriuje rodo dingusios poros nuotrauką. /

Pasiėmiau kuprinę ir išėjau iš namu kur manęs jau laukė Bonnie. Įsėdau į jos automobilį.

-Močiutė sako man, kad esu aiškiaregė, mūsų protėviai buvo kilę iš Saliamo, raganiai ir panašiai,- patrūkčiojo pečiais.- žinau, visa tai nesąmonė, bet ji vis kalba ir kalba, o aš galvoju, kad ją reikėtu išvest į senelių namus, bet tuomet imu prisiminti, kad atspėjau, jog išrinks Obama, kad mirs Heitas Ledžeris ir vis dar manau, jog užlies Florida ir liks tik mažos kurortinės salelės.- ties šiais žodžiais važiavome pro kapines, mano mintys nuskriejo kažkur toli,- Elena, grįžk!- sušuko Bonnie pamačiusi, jog mano dėmesys nukreiptas visai kitur.

-Ir vėl aš taip pat ar ne? Atleisk, sakei, kad...

-Kad esu aiškiaregė.- baigė sakinį ir šyptelėjo.

-Kur gi ne,- nusijuokiau.- tada ką nors išpranašauk man,- patrūkčiojau pečiais. Bonnie atsisuko ir žvelgė giliu žvilgsniu į mano akis.

-Matau...- nespėjus pabaigti sakinio, staiga į priekinį mašinos stiklą atsimušė varna, Bonnie staigiai stabdė mašina, tačiau ją sumėtė į šonus, automobilis pasisuko 90 laipsniu kampu viduryje gatves ir sustojo.