Girto Draugo Poemos Ir Kelios Blaivios Dienos

Netekimas

Jis liūdnai pažiūri pro langą,
Lyg ieškotų nelojančių šunų.
Nebegali suspausti ir delno,
Nepasitiki jis savo kūnu.

Savo muziką groti jau baigė,
Nes atėjo pas jį pabaiga.
Ji išbalusi, visai kaip snaigė.
Nelydėjo jos jokia apsauga.

Susikrovė mažą lagaminą.
Palikdamas mylimą žvėryną
Iškeliavo kartu su pabaiga.

Nebeliko vaikino žvėryne.
Neskambėjo jo dainos beržyne
Ir pradingo gyvenimo valia.