Girto Draugo Poemos Ir Kelios Blaivios Dienos

vaikų žala

Šalta, lyja, karšta,
Nors tik rytas aušta.
Tu rašai lopšinę,
Nors bute jau ankšta.
-Ne per daug vaikų tau?-
Rėkia vis Marytė.
Tu nusikeiki sau
Ir sustoji ties sofyte.
Ji visa išpurvinta,
Juoda, anksčiau balta.
Butas visas purvinas
Bet lieki tu kalta.