Išnirau tarp medžių ir pamačiau vaikinuką, sėdintį ant suoliuko ir lengvą ore plūduriuojantį žiburėlį. Priėjus arčiau pamačiau, kad ten cigaretė. Vaikinukas atsisuko į mane ir pasakė:
-Pagaliau išlindai iš medžių. Kaip pastebėjai nėra ko bijoti-neįkandau, taigi ateik ir atsisėsk šalia.
Aš tyliai atsisėdau šalia jo ir dar kartą giliai įkvėpiau oro... Jis buvo prisipildęs vyšnių tabako svaiginančio kvapo, kurio įkvėpus mane paėmė pavydas. Vaikinukas įtraukė gilų dūmą ir užsikosėjo.
-Seniai rūkęs?-paklausiau aš. Nekokia pradžia pokalbiui, bet ko tik gyvenime nenutinka...
-Aš išvis gal 5 kartą gyvenime cigaretę dantyse turiu ir jos išvis draugo,-sakė jis. Staiga jis nukreipė akis į ranką su kava ir jo akys sužibo.-Galėčiau kavos?
-Mainais į du dūmus...
Jis iš pat pradžių spyriojosi, bet kai pasakiau, kad man aštuoniolika ir kitaip negaus kavos, tad jam teko nusileisti.
Išsipasakojom viens kitam...
Aš pagalvojau, kad suradau vyresnįjį brolį kurio taip norėjau, bet neturėjau.
Pažiūrėjau į laikrodį. 02:00 nakties??? Mes čia gal tris valandas šnekamės. Apsikeitėm numeriais ir jau norėjom atsisveikint, tik staiga prisiminėm, kad vardų nežinom.
-Koks tavo vardas?-paklausiau.
