Before LT

3.

- Cara POV -
Eilinį kartą susipykau su tėvais, todėl išėjau iš namų. Eisiu pabūt pas Ema, nes neturiu kur eiti.
- Sveika ,Cara, užeik. - maloniai nusišypsojo Emos mama kai paskambinau į duris.
- Ačiū, pone Sugg. - nusišypsojau jai ir nuėjau pas Ema į kambarį.
- Taigi. Dėl ko šį kartą susipykot? - paklausė ji ir nusižvengė.
- Jie nori, kad būčiau kaip dama, o ne psichinė paauglė. - tariau ir pavarčiau akis.
- Gal nori pažiūrėt kokį nors filmą? - paklausė ji.
- Būtų neblogai.. Bet yra viena problema. - pasakiau žiūrėdama į Ema.
- Vėl nori valgyt? - ji nusijuokė garsiai tardama šituos žodžius. Aš linketelėjau galvą.
- Einam iki parduotuvės, nusipirksim kažko. - tarė Ema lipdama nuo lovos. Abi patraukėm parduotuvės link. Ėjome neilgai, nes parduotuvė buvo už parko. O parkas kitoje kelio pusėje nuo Emos namo. Užėjusios į parduotuvė vėl pamatėm daug žvilgsnių į mus.
- Norėčiau jiems faką išmest.. - pasakiau tyliai Emai.
- Gal nereikia, nes poto tave išsiūs į karo mokyklą. - pasakė Ema ir abi nusijuokėm. Ėjom link traškučių skyriaus.
- Cara.. - tyliai pakvietė mane Ema.
- Ko nori? - paklausiau dairydamasi į traškučius.
- Ten tas naujokas. - ji parodė į greta esantį vaikiną. Atsisukau į jį, tačiau pamates mano žvilgsnį jis nuraudo ir nusisuko.
- Jis keistas. - pasakiau Emai ir pasiėmiau du traškučiu pakelius.
- Gal tai meilė? - ji pradėjo šokinėt aplink mane kaip maža mergaitė.
- Debilė... - nusijuokiau su ja ir abi pavaikščioja po pavarduotuvę patraukėme kasos link.
- Aš sumokėsiu. - pasakiau Emai ir ji linketelėjo. Nužiūrėjau parvadėja kuri atrodė tragiškai. Susivėlus, paakiai pajuode, balsas prarukytas.
- Ko žiūri? Kažko nemačius? - paklausė griežtai pardavėja.
- Tokių baisių kaip tu nemačius. Vis stebiuosi kaip tavo tėvai tavęs neatsisakė. - pasakiau jai pašaipiai ir mačiau kaip ji išraudo nuo pykčio. Visi žmonės esantys prie kasų prapliupo juokais, o aš į nieką nekreipdama pasiėmiau prekes ir išėjau. Staiga gavau skambutį. Jis buvo nuo tėčio, todėl jį ignoravau ir atmečiau ragelį. Po atmetimo dar daug kartų skambėjo mano telefonas iš naujo, kol galų gale išjungiau telefoną.
- Tai ką žiūrėsim? - paklausė Ema, kai grįžom atgal pas ją į namus.
- Gal pažiūrim "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos". - pasakiau žiūrėdama į Ema.
- Puiki mintis. - ji šoktelėjo nuo lovos ir įjungė televizorių. Kai baigėme žiūrėti filmą, abi jau buvome apsiverkusios.
- Tai ok.. Varau namo, kol tėvas nepakvietė spec tarnybos. - nusijuokiau ir apkabinau Ema atsisveikinimui. Išėjau iš Emos namo ir pamačiau keistą vyrą. Jis atrodė baugiai, todėl paspartinau žingsnį. Atsisukdavau atgal pasižiūrėti ar jis manęs neseka, bet pasirodo tai tik mano fantazija. Jau po keletos minučių buvau prie namų. Atidarius duris visi sužiuro į mane.
- Tuoj pat pasiaiškink kur tu buvai ir kodėl neatsakai į skambučius??! - užrėkė tėvas.
- Ne tavo supistas reikalas kur aš būnu. Aš turiu savo gyvenimą ir tu į jį nesikišk! - užrėkiau ant jo ir nubėgau į savo kamabarį.