Visur tamsu. Aplink mane vien medžiai. Nieko nematydamas stoviu vietoje ir stengiuosi bent ką nors išgirsti. Tačiau nieko. Esu vienui vienas, išsigandęs. Imu drebėti.
-Velnias!-tyliai nusikeikiu suskambus žadintuvui. Kažkokiu mistiniu būdu guliu ant žemės prie savo lovos.
- Tai tik sapnas.-tariu.- Tik sapnas.
Dar šiek tiek pagulėjus vėl suskamba žadintuvas ir iš virtuvės girdžiu tėvą šaukiant:
- Kelkis tinginį! Pusryčiai ant stalo!
Ir tik antrasis sakinys privertė pakelti savo apgailėtiną kūną nuo žemės.
Nesuprantu, kas pasidarė? Juk vos prieš savaitę dar turėjau merginą, žaidžiau fubolą su savo draugais ir lėkdavau į visus vakarėlius iš eilės. O dabar stoviu prieš veidrodį su jau kelias dienas iš eilės nešiojamais marškinėliais, netvarkingais plaukais ir užtinusiu veidu nuo miegojimo ant grindų. Taip pat ir be merginos. Smagumėlis.
***
Gali sužinoti daugybę naujienų kai tavo tėvas policininkas, O motina žinių vedėja. Taigi aš kaip visada vos nenusivartęs nuo tų prakeiktų laiptų, su dideliu smalsumu prisėdau prie stalo. Nors labai myliu savo motiną, turiu pripažinti, kad ji tragiška virėja. Norit pasakau, kodėl taip manau? Na, įdomu ką jūs manytumėt, vietoj blynų savo lėkštėje pamatę kažkokius nupiepusius, suanglėjusius tešlos gabalus. Taigi, kai tik mama nuėjo darytis kavos, viską išmečiau ir pasiėmiau dribsnius. Kai mama prisėdo prie stalo, kaltinamai nužvelgė mano pusryčius ir atsidususi pasiėmė laikraštį. Na, o aš toliau kimšau savo pusryčius ir jaučiausi kaip koks apspardytas lietvamzdis.
-Na tai kaip tau pirma atostogų diena?-paklausė tėtis. Dėbtelėjau į jį savo užtinusiu veidu ir jau norėjau pasakyti ką nors kandaus, kai nenusakoma jėga į mano nugarą atsitrenkė Saros kumštis.
-Linksmiau bro! -nusikvatojo.- Juk atostogos! Tikiuosi dar prisimeni, kad žadėjai nuvežti mane pas Silą!
-Taip žadėjau... Bet nemanau, kad mama duos automobilį.- pasakiau ir prašomai pažvelgiau į mamą. Ji tik nusijuokė ir mestelėjo man raktelius.
Štai ir žlugo mano viltys praleisti dieną namuose.
