Uncertrain life!/LT

26

Atsikėliau beveik 19:00 valandą vakaro ir kažkodėl buvo labai silpna ir bloga ,labai norėjosi miego nors visą dieną pramiegojau... pykau ant savęs ,kad visą dieną pramiegojau ir nieko naudingo nenueikiau...
Nulipusi Į apačią nieko neradau ,tad nusprendžiau nueiti pavalgyti ...priėjusi prie šaldytuvo radau raštelį kuriame buvo parašyta :
"""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""
Mes su Benita ,Ignu ,Tomu ir Moren
išėjome į klubą kai atsikelsi gali ateiti ir
tu į klubą arčiausiai namų ir mus ten rasi.
Keilebas
""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""
Pagalvojau ,kad į klubą neisiu ,nes norėjau pabūti viena. Iš šaldytuvo išsitraukiau daržovių ,įsijungiau TV ir dariausi salotas.
Pavalgiusi nuėjau į savo kambarį ir pažiūrėjusi į laikrodį jis rodė 22:00 jau lauke buvo šiek tiek tamsu ... bandžiau užmigti ,bet neįšėjo...
Taip ir prasikankinau iki 00:00...jie dar negrįžę,tad nusprendžiau nueiti pažiūrėti į klubą kur jie . Apsirengiau labai paprastai tiesiog juodas kelnes ir džemperį ,nes nežadėjau ten užsibūti,bei susirišau plaukus tiesiog labai paprastai ,kad nelystu į akis...
Pasiėmiau telefoną, ausinukus ir raktus ,užrakinau duris ir patraukiau link parko per kurį perėjus tūrėjau atsirasti klube ,bet nebuvo taip paprasta ,nes buvo labai tamsu ir baugu... girdėjosi kaip ūbavo pelėdos ,bet nenorėjau klausytis tų keistų garsų ,tad įsijungiau ausinukus ir ėjau parko takeliu tiesiog atsipalaidavusi ir apie nieką negalvojau... pagalvojau atsisuksiu atgal ir pažiūrėsiu ar niekas neina už manęs ,bet nieko nesimatė ,nes buvo tirštas rūkas...bet už kampo pavyko pamatyti 3 šešėlius kurie artinosi prie manęs ,bet aš galvojau ,kad tai tik mano įsivaizduojami sutvėrimai kurie yra netikri... išsitraukiau ausinukus iš ausų ir išjungiau telefoną. Eidama pagreitinau žingsnį ,bet šešėliai mane pradėjo sekti vis greičiau Kol pagaliau nepradėjo bėgti paskuj mane,tad ir man teko bėgti...

Atrodė ,kad širdis tuoj sustos ...trūko oro ,nebegalėjau kviepuoti ... bėgdama nuo jų atsitrenkiau į kažką tvirto ir apkabinusi jį nebenorėjau paleisti ,nes tik ten jaučiausi lyg savo lovoje kurioje yra saugu ir šilta ... staiga išgirdau susirūpinusi balsą...
-Tau viskas gerai ?
Aš po trūputį pradėjau kviepuoti ir jausti ką darau ir kur esu...po trūputį mano širdis ėmė plakti ramiau ir lėčiau...
I-Taip man viskas gerai ...atsiprašau ,-tai pasakiusi asitraukiau nuo kaip supratau žmogaus ir pažiūrėjau į jo veidą tik jį buvo pamatyti labai sunku ,nes buvo begalo tamsu ...
-Aš Džeikas,bet gali vadinti tiesiog Džei ,-jaučiau kaip jis šypsosi.
I-Aš ...Aš... Ieva ...-sunku būvo kalbėti po tokio šoko.
D - Viskas gerai ,nusiramink ,-padėjo rankas man ant pečių ...bandžiau pamatyti jo veidą,bet dėje nemačiau nieko...-Ką tu veiki naktį taip vėlai parke ?
I-Tieisog nėjo užmigti ,tad sumaniau eiti pas draugų į klubą,-buvau nuliūdusi ,kad viskas taip išėjo.
D-Kita kartą taip nedaryk ,nes dabar yra labai pavojinga vaikščioti vienai naktį...
I-O dėl ko tu čia?
D - Mėgstu čia ateiti ir pabūti vienas tiesiog nuo gyvenimo rutinos,-kalbėjo pavargusiu, bet ramiu balsu...
I-Tavo balsas labai gražus...-išraudonavau , bet džiaugiausi ,kad jis to nematė.
D-Už tavo balsą mano balsas yra nieko vertas .-abu nusišypsojome.
I-Kiek tau metų jei nepaslaptis ?-domėjausi.
D-Aišku nepaslaptis ,man 18 ,o tau ? -jaučiau kaip šypsojosi.
I-Septyniolika.
D-Mano amžius niekam niekada nebuvo rūpėjas dar...
I-Kodėl ?-paklausiau nustebusi.
D-Džiaugiuosi,kad tu manęs nepažįsti ir elgiesi kaip su žmogumi ,ačiū ,-šypsojosi.-Eime palydėsiu tave namo .
Nežinojau ką jis tūrėjo omeny ir kodėl jis taip kalbėjo...
Priėję mano namus uosidėge šviesa kuri buvo lauke ir pagaliau pamačiau jo dalelę neryškaus veido ir dėl to jau buvau labai laiminga...
I - Labanakt ...Ačiū ,kad palydėjai,-nusišypsjojau.
D-Ne tai tau Ačiū !-sušuko .-gerai išsimiegok !
Mes atsisveikinome ir išsisiskyrėme savo keliais ...