Uncertrain life!/LT

61

    I-Jeigu kas tau nutiks aš liksiu kalta ,ok?
P-Ieva ,prašau ne važiuojam su jais ...
I-Paula,nebūk tokia nuobodybė ! Gyveni tik kartą tai rizikuoti reikia.
P-Tik ne su jais...
I-Kodėl tau jie taip nepatinka ?
P-Papasakosiu kitą kartą.
I-Na gerai... tai važiuojam su jais ?
P-Ne!
D-Nu varom ! Pasivažinėsim tuo pačiu ,-nusišypsojo .
P-Atsargiai ?
E-Prižadam .
P-Netikiu !-sušuko .
Pamačiau kaip jei pradėjo bėgti link mūsų ir staiga pajutau kaip aš ir Paula pakilome į orą ,tai buvo Džonas ir Egis kurie mumis pakėlė ir pradėjo nešti link išėjimo.
E-Tikiuosi mūsų niekas nepamatys !-sušuko Egis kuris nešė Paulą.
D-Nesijaudink ! Niekas!
***Ievos POV***
Ką jie tūrėjo omeny"NIEKAS"aplink mus buvo labai daug žmonių,o dar Džonas pritarė Egiui ,kad jų niekas nemato...
***Realybė***
I-Kas tas NIEKAS?-klausiau Džono.
D-Niekada nemaniau ,kad tu tokia lengva,-nusijuokė.
I-Nenusukinėk temos,-rimtai pažiūrėjau į jį.
D-Nesvarbu!-sušuko ir matėsi ,kad jo veido išraiška iš karto pavirto į blogo berniuko...
I-Atsiprašau...
Pribėgome BMW mašiną kuri buvo Džono...
E-Sėskit Į galą,-nusišypsojo.
Mes su Paula Įsėdom,o vaikinai nuėjo parūkyti,tad likom mašinoje vienos.
P-Kas buvo?
I-Nepyksti?-žiūrėjau į ją susirūpinusi.
P-Ne viskas ok.Man visai aptiko,-nusijuokė.
Dabar aš vis galvoju apie tai kaip Džono veidas paniuro ir mano nuotaika po to karto iš karto subjuro...
P-Bet tarp kitko labai blogai ,kad pasidavėmė jiems...-pažiūrėjo į mane.
I-Viskas ok ,gi va sveikos gyvos,-nusišypsojau fake šypsena.
***Po 30 minučių***
Jau važiavome link namų ... visi tylėjome... Šiek tiek buvo nejauku ,bet pakenčiama...
E-Kur jumis parvešti?
P-Mane prie Ievos namų ,o vėliau aš pati pareisiu...
E-O kur Ieva gyvena ?-mirktelėjo.
D-Egi ,nesikišk ! Aš žinau kur parvešti jei nežinočiau pats paklausčiau.
E-Okok tyliu...-nusijuokė.
Po kelių minučių mašina sustojo prie mano namų ir išleido mane ir Paulą prie jų... ���R7��4[��