Uncertrain life!/LT

85

       

I-Prieš kelias dienas kiek pamenu tu nekentei Egio ir Džono ,o dabar net į futbolo varžybas eisi kuriose jis dalyvaus ,nors tau futbolas net nepatinka !-sušukau .
P-Ieva ! Kas tau pasidarė ???-šaukė ant manęs.
I-Ne man,o kas tau ??
P-Kas tau yra ??
I-Man ???Ak jau man ...Pasižiūrėk pirma į save Paula.
STAIGA pajutau kaip visi žmonės žiūri į mus išplėtę akis ,o Paula stovi tokia įniršusi ,kad atrodo tuoj trenks...
Nieko nelaukusi nuėjau į klasę ir atsisėdau pačiame gale... nieko nenorėjau nei girdėti nei klausyti... norėjau tik kažkokio žmogaus šale kuris niekada manęs neskaudintų...
Sedėjau klasėje ir žiūrėjau pro langą ...pakėliau akis į klasę ir išvydau Džoną mano klasėje kuris tiesiog rodė ženklą ,kad ateičiau...visi klasiokai pasižiūrėjo lyg išprotėję ir toliau kalbėjosi tarpusavyje. Nors ir kiek nenorėjau stotis ,bet teko ... Ėjau lėtai ir nieko negalvodama per klasę ... Vėliau sekiau Džoną kuris ėjo link foteliuko koridoriaus gale.
I-Ko tau dar ? -sukryžiavusi rankas per krūtinę klausiau jo .
D-Sėskis ,-parodė šalimais jo.
I-Ne ačiū ir pastovėti galiu.
D-Kodėl skaudini Paula ? -žiūrėjo kuo rimčiausiai į mane.
I-Aš ???-parodžiau į save.
D-Ji sakė ,kad labai ją įskaudinai savo tokiu grubumu.
I-Tai ne aš ,o ji mane... gali man duoti ramybę ?
D-Tik tada kai atsiprašysi jos.
I-Aš nieko jai nepadariau !-niršau.-Tai kodėl tūrėčiau jos atsiprašyti ?
D-Nes ji dabar liūdi ...
I-Gal ir aš liūdžiu ,tu to nematai...
D-Ok . Tu nekalta ,bet nereikia taip daryti ?
I-Kaip ?-domėjausi.
D-Rėkti ant draugės.
I-Ugh...
Apsisukau ir ėjau link klasės kol koridoriaus gale nepamačiau parbėgančios Paulos,o iš jos paskos Egio.
P-Ieva !-sušuko.-Sorry ,kad taip padariau ... tiesiog ...-žiūrėjo į mane apsiverkusi.
I-Nereikia atsiprašinėti ,nes čia nei tu nei aš nekaltos ,-nusišypsojau ir nuvaliau jai nubėgusias ašaras.-Einam į klasę .
Prieš įeinant į ją pamačiau Džoną ir Egį susidaužiančius rankomis kuris reiškė "Mums pavyko"... bet po to mūsų akys su Džono susitiko ,bet greit ir nutrūko...