Tai keistai nepaaiškinamas jausmas tūnantis mano akyse. Tai nepaiškinama tiesa kodėl taip yra. Ir kokia priežastis galėtų tai pakeisti? Šypsena, vienas žodis ar nusuktas žvilgnis... To pakanka. Pakanka nutraukti visą draugystę, kito gyvenimo tarpsnį. Viskas priklauso tik kelioms sekundėms. O kas nutiktų, jei būtum nusišypsojęs, palaikęs akių kontaktą, jog tai akimirkos leminčios mane? Mano pasaulio pilys degtų arba sparčiai kiltų į saulę. Kodėl į saulę? Amžina šiluma ir staigi mirtis. Tai būtų geriausia tokiai pavargusiai sielai kaip mano. Ji nebepailsi lengvai. Ji nebemiega NAKTIMIS.
YOU ARE READING
VISKAS GALVOJE
RandomProza apie įvairiausius dalykus. Gal rasi dalelę savęs. Aš galvoju, kad žinau. Paprastai aš klystu.
