Naktis. Aplink nieko nematyt lyg į akį durk. Nesuprantu tamsa mane vilioja ar gasdina. Staiga tuščia galva užsipildo. Kodėl tu, pati pirmoji mintis, vidury nakties? Prisiminiau kaip sužavėjai mane savo pasakojimais, kurių aš galėjau klausytis ir klausytis. Tavieji žodžai skambėjo lyg nuostabios eilės. Regis rodėsi, kad jaučiau tavąsias mintis, žinojau, kad tu manąsias ne. Tu manęs nesupratai, bet buvai paslaptis, ta vienintelė, kurią norėjau sužinoti. Nemažą fragmetą tavęs perpratau, bet likusi dalis - tikra mįslė, užkaitindavo mano kraują. Žavėjausi tavim nuo žydrų akių spalvos iki užrištų tamsių batų raištelių. Aš matydavau tave dažnai, tačiau retai akis į akį. Ar gali įspėt kodėl? Atsakymą akimirkai žinojau. Visko nemačiau tada, kaip ir dabar tiktai tamsa.
ESTÁS LEYENDO
VISKAS GALVOJE
De TodoProza apie įvairiausius dalykus. Gal rasi dalelę savęs. Aš galvoju, kad žinau. Paprastai aš klystu.
