Baigėsi pamoka.
- Nekreip dėmesio į Tomą, jis tikra rakštis subinėj. Tarė Ema.
- Ne viskas gerai.
- Nori eit užkast, nes dabar pietūs.
- Žinoma, nes aš mirštu iš bado.
Nuėjome prie pietų stalo. Prie mūsų atsosėdo Tomas ir jo burys draugu. Tame tarpe draugų buvo ir Emos pažystamu. Ji nuėjo pas savo draugus, o aš likau sėdėti viena.
- Skanaus, tarė Tomas.
- Ačiū, tau taip pat. Nusišypsojau.
- Tai tu čia naujokė? Toliau tesė kalbą Tomas.
Atsisukau į jį ir tariau.
- Aš apkeliavau jau puse pasaulio. Mano mama vis neranda tinkamos vietos gyventini..Todėl turiu būti čia naujoke, bet manau, kad greitai vėl mama sugalvos iškeliauti.
- Kodėl taip manai? Paklausė Tomas.
- Gal dėl to, nes gerai pažystu savo mamą - tariau.
- Aš labai tokiuosi tu čia paliksi ilgesniam laikui.
- Aš taip pat, nes man čia patinka.
Prie manęs priėjo Ema ir tarė.
- Na ar pavalgiai, nes jau pietūs eina į pabaigą.
- Taip, taip pavalgiau - tariau.
Atsistojau nuo stalo, pažvelgiau į Tomą ir tariau.
- Malonu buvo pašnekėti. Nusišypsojau.
- Man taip pat, tikiuosi susitiksim dar.
Ėjome link klasės.
- Tomas su naujokėmis niekada nesišneka, netgi ir su senais draugais. Labai keista, kad jis su tavim kalbėjo.
Nieko nesakiau tylėjau. Bet tikrai buvo labai keista.
Baigėsi pamokos.
Nenorėjau dar grįžti namo, todėl slankiojau visokiais pakampiais. Vaikščiokau iki tol kol sutemo. Radau labai gražią, jaukią vietelę. Ji buvo netoli mokyklos, nuo kalno galėjai matyti mano rajoną.
Atsisėdau ant to kalno, norėjau pasigrožėti kraštovaizdžiu. Tik pajutau kaip prie manęs kažkas atsisėdo.
- Galvojau, kad tik aš vienas žinau šitą vietą, ištarė Tomas.
- Na, dabar turėsim dalintis.
Tomas atsisėdo šalia.- Tau čia patinka? Paklausė Tomas.
- Na, man čia tik pirma diena, bet po kolkas patinka.
- Tu labai rami, tyli. Tu visada tokia ar tik dėl to, kad nieko nepažysti?
- Esu visokia, kai reikia būnų tili, kai reikia būnų beprotė.
- Žinai, aš atsirenku draugus ir kiti galvoja, kad tai labai keista. I
Bet būtent noriu tokių draugų.
- Ar tai kvietimas būti tavo drauge?
- Galbūt.... Na, taip tai pasiūlimas. Tarė Tomas.
- Na, tada aš mielai būčiau tavo drauge. Tariau.
- Tikrai?
- Tikrai. *Suvirpėjo telefonas*. Atleisk, turiu eiti, mano mama jau čia.
- Ei, palauk, gal norėtum rytoj nueiti į vakarėlį? Na žinai, kaip draugai?
- Žinoma. Nusišypsojau.
- Tada puiku, paimsiu tave 6h vakare.
Bėgau link mašinos. Ir galvojau...
1. Ar man katik pasiūlė būti draugais pats karščiausias vaikinas mokykloja?
2. Kas čia per jausmas. Esu tokį jausmą jautus, bet šis stiprus.
YOU ARE READING
Neleisk Numirt
RomanceDvi širdys susijungia Fronktono vidurinėje. Jų meilė, geismas viskas lyg pasaka. Bet ar ta pasaka su gražia pabaiga?